„Arbatvakariai“ – pažadas saugoti lietuvybę

„Arbatvakariai“ – pažadas saugoti lietuvybę

Atgaivintų lietuviškųjų arbatvakarių kūrėjai Eglė Tulevičiūtė ir Kristijonas Siparis šių metų – Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį – kovo 9 d. buvo įvertinti II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Garbingą apdovanojimą už grąžintą vilnietišką tapatybę įsteigė asociacija „Vilniui ir Tautai“.

Didžiuojamės, kad būtent Marijos ir Jurgio Šlapelių namų erdvėse gimė arbatvakarių idėja, kuri išsiplėtojo ne tik į šio muziejaus tradicinius spektaklius, bet tapo atskiru unikalaus namų teatro „Arbatvakariai“ projektu.

Žemiau cituojame Daivos Šabasevičienės straipsnį, vasario 16-ąją publikuotą portale lzinios.lt.

„Profesionalūs teatro kūrėjai – aktorė Eglė Tulevičiūtė ir scenografas Kristijonas Siparis – tarsi pratęsia daktaro Jurgio Šlapelio ir jo žmonos Marijos, tautinio atgimimo veikėjų, paskyrusių gyvenimą gimtosios kalbos, Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui, veiklą. Ištisus metus vienoje ar kitoje Vilniaus istorinėje vietoje (Šlapelių name-muziejuje, Vileišių rūmuose) vyksta unikalūs spektakliai, pristatantys išskirtines asmenybes, įvairius istorinius įvykius. „Arbatvakariai“ pritraukia būrius tiek vyresnės kartos inteligentų, tiek jaunų žmonių.

Teatrologė Gražina Mareckaitė straipsnyje „Miesto dvasia“ rašė: „Režisierės Eglės Tulevičiūtės ir dailininko Kristijono Sipario prieš šešerius metus Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje suburtas teatras savo pagarsėjusiais spektakliais-arbatvakariais („Lig Tave sulauksim…“, „Senojo Vilniaus ikonos“, „Gyvo žalio“, „Dingusio Vilniaus lakštingalos“, „Pakeliui į Rojų“) ypač nusipelnė grąžinant miestiečiams jų vilnietišką tapatybę. XIX a. užgimusiuose ir menininkų dueto atgaivintuose arbatvakariuose, bendroje teatrinio vyksmo erdvėje, kur netrūksta improvizacijos, susitinka, žmogiška šiluma bei „lošimo“ niuansais mėgaujasi spektaklio-arbatvakario dalyviai – artistai ir žiūrovai.“

Akimirka iš II laipsnio medalio "Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" teikimo ceremonijos, 2018 m. kovo 9 d. Pirma dešinėje stovi Eglė Tulevičiūtė, per vidurį - Kristijonas Siparis, už jo pirma kairėje - Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė.

Akimirka iš II laipsnio medalio „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ teikimo ceremonijos, 2018 m. kovo 9 d. Pirma dešinėje stovi Eglė Tulevičiūtė, per vidurį – Kristijonas Siparis, už jo pirma kairėje – Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė.

Paklaustas, kas įkvepia rengti spektaklius-arbatvakarius, K. Siparis papasakojo: „Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje 2012 m. pastatėme spektaklį „Post Scriptum“ – ispanų rašytojo Miguelio Delibeso romano „Penkios valandos su Mariju“ motyvais. Nors spektaklis pavyko, buvo žiūrovų mėgstamas, nedavė ramybės įkyri mintis, kad šiuose namuose pirmiausia būtina skleisti žinią apie mūsų švietėjus ir lietuvių tautos praeitį. Ėmėme tyrinėti Marijos Šlapelienės archyvą – studijavome jos atsiminimus, užrašus, labai pravertė profesoriaus Vlado Žuko parengtos knygos. Tuose archyviniuose dokumentuose pirmą sykį ir susidūrėme su įdomia, mums neįprasta sąvoka arbatvakariai. Marija Šlapelienė taip vadino lietuviškuosius vakarus, laikytinus profesionalaus lietuvių teatro ištakomis. Taigi nusprendėme pasirinkti arbatvakarį kaip tolesnių spektaklių meninės raiškos formą. Pirmas spektaklis-arbatvakaris „Lig Tave sulauksim…“ buvo apie Šlapelių šeimos istoriją ir Vilnių anais laikais. Nuo 2013 m. vilniečiams ir miesto svečiams pristatėme dar septynis spektaklius-arbatvakarius: „Senojo Vilniaus ikonos“, „Gyvo žalio“, „Dingusio Vilniaus lakštingalos“, „Pakeliui į Rojų“, „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“, „Šimtmečio arbatvakaris“, „Mano Tėvynė – prie jo širdies“. Žiūrovai turėjo galimybę iš arčiau pažinti Šlapelius, Vileišius, daktarą Basanavičių, kunigą Praną Bieliauską, kompozitorių Julių Sinių, gydytoją Jozefą Franką, teatro primadoną Marcijaną Korvel-Moravską, poetą Julijų Slovackį, visuomenininkę Liudviką Sniadeckaitę ir daugelį kitų.“

Visą straipsnį skaitykite „Lietuvos žinių“ portale lzinios.lt.