Kviečiame į šventinę premjerą – arbatvakarį „Kalėdinės baikos“! Pasitinkant šventes ir 120-ąjį lietuviškojo teatro gimtadienį Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje rengiamas PROGINIS ARBATVAKARIS! Atkuriamas pirmasis slaptas lietuviškasis vakaras-vaidinimas pagal J. B. von Schweitzerio komediją „Vienas iš mūsų tur apsivesti“.
Šventiniame arbatvakaryje vaidinsime ir kalėdines baikas krėsime mes VISI!
Veikiantys asmenys, atlikėjai ir kitos zabovos:
o Šlapelių namų šeimininkai, giminės, bičiuliai ir svečiai;
o senoviniai baldai, daiktai, rakandai ir rūbai;
o skrajojanti kasa, loterija, šarmanka ir gramofonas;
o kalėdinės vaišės, žaidimai, pokštai ir arbata.
Konspiraciniai įėjimo ženklai, tokie kaip antai: senovinės ir autentiškos kostiumų detalės, naminių skanėstų lauknešėliai ar rankų darbo lauktuvės PAGEIDAUTINI, bet… nebūtini!
Laukiame Jūsų!
Spektakliai vyks: gruodžio 12, 13, 27 ir 28 d. 18:00 val. Bilietų ieškokite čia.
Lietuviškojo teatro istorija Vilniuje prasidėjo 1900 m., dar lietuviškosios spaudos draudimo laikais, kai vienas po kito pasirodė trys Vilniaus lietuvių inteligentų iniciatyva surengti spektakliai: 1900 m. gydytojo Antano Vileišio bute (Šv. Jurgio pr. 25) buvo suvaidinta Jeano Baptistos von Schweitzerio komedija „Vienas iš mūsų tur apsivesti“; 1901 m. visuomenininko ir inžinieriaus Jono Bortkevičiaus bičiulio name (Neries krantinėje) pastatytos dvi komedijos: jau minėta J. B. Schweitzerio komedija ir Jozefo Blizinskio komedija „Žentas dėl parodos“; 1902 m. vėl Vileišių bute suvaidintos Dviejų Moterų (Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės) komedijos „Velnias spąstuose“ ir „Kaip kas išmano, teip save gano“. Šie trys spektakliai vaidinti slaptai, nes carinė valdžia viešus lietuviškus vakarus draudė. Todėl minėti vaidinimai vyko privačiose erdvėse, juose vaidino tų namų šeimininkai, giminės ir bičiuliai, o juos žiūrėjo patikimų svečių būrelis. Tokios komedijos buvo vienintelė repertuaro galimybė, nes joms nereikėjo išradingų pastatymo sprendimų ir išankstinio pasirengimo. Užtekdavo įprasto namų apstatymo, o veikėjų tipai buvo visiems gerai pažįstami iš supančios aplinkos. Tokie vaidinimai vėliau paskatino ir profesionalaus scenos meno raidą.
Vilniaus lietuvių susibūrimuose dalyvavo to meto šviesuoliai: Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Antanas Smetona, Antanas ir Emilija Vileišiai, Jonas ir Ona Vileišiai, Juozapas Ambraziejus, Povilas Gaidelionis, Felicija Bortkevičienė, Elena Brazaitytė-Trzebinskienė, Povilas Matulionis ir kiti.
Organizatoriai: Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus ir teatras „Arbatvakariai“.
Partneris: „Filigrania“.
Projektą iš dalies finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.