Artūro Braziūno paroda „Nieko tokio, tik pasaulio pabaiga“

2017-06-02

Nuo birželio 6 d. muziejuje buvo eksponuojama Artūro Braziūno tapybos paroda „Nieko tokio, tik pasaulio pabaiga“.

Vilniuje gyvenantis ir kuriantis tapytojas Artūras Braziūnas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, VšĮ „Art galerija“ įsteigėjas ir koordinatorius. Jis mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Šešerius metus studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje.

A. Braziūnas yra surengęs per keturiasdešimt personalinių parodų, dalyvavęs daugiau nei dvidešimtyje grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, o 2015 m. savo kūrybą pristatė JAV parodoje „Art Expo 2015“.

„Iš ko yra sudaryta Artūro Braziūno tapyba? Žinoma (ir tas įsitikinimas būtų pagrįstas lytėjimo juslėmis), kad iš dažų, drobės, galbūt rėmų, etikečių ir kitų materialių dalykų. Kopiant aukštesnio suvokimo apie meną pakopomis, pamatytume, kad A. Braziūno tapyba yra sujungta iš spalvų. Šio dailininko koloritas yra pagrįstas ryškių spalvų sąskambiais. Kartais tos chromatinės kombinacijos primena alyvų krūmo ar pakalnučių kero gamą, kitais atvejais artimos avių kailių, žmoniškųjų mėsų atspalviams. Galop, bandant suvokti, kas yra toji A. Braziūno tapyba, iš kokių egzistencinio pobūdžio ingredientų ji sukonstruota, įsitikintume, kad jos esminės jungtys yra pagrįstos paradoksais. Jeigu yra daiktas – tai jis gyvas, jeigu kūnas (nesvarbu – gyvūno, mitinio padaro ar žmogaus – moters, vyro…) – tai virstantis kažkuo, kintantis į sunkiai suvokiamą dalyką. Manyčiau, kad būtent tai signalizuoja ir simbolizuoja visokiausi sparneliai, spuogeliai, žiedai ir pumpurai. Toks procesas primena Ovidijaus Metamorfozes, mitologinius pokyčius, kurių metu daiktas tampa žmogumi, žmogus – dievu, o dievas – vėlgi daiktu. Ir taip be galo… Juk pasaulio pabaigoje vyks (o gal jau vyksta?) patys netikėčiausi dalykai.“

Vidas Poškus