Aušros Volungės fotografijų paroda

Aušros Volungės fotografijų paroda

Liepos 24 d. – rugpjūčio 7 d. muziejuje buvo ekponuojamos Aušros Volungės fotografijos. Jose – kasdienis XX a. pabaigos–XXI a. pradžios Lietuvos transvestitų gyvenimas. Autorė savo herojus stebi neslėpdama susižavėjimo ir emocinio artumo. Ji tarsi suauga su laikino būsto aplinka ir netradiciniais jo gyventojais, savitai plėtodama Nan Goldin intymiosios fotografijos tradiciją.

Fotografijų personažai teatrališki, bet jų pasirinkti vaidmenys neužgožia vidinio virpulio. Po ryškių spalvų drabužiais ir ekstravagantiškomis pozomis slypi tikras gyvenimas. Moterimis persirengę vyrai nėra tik maskarado dalyviai, nors žiūrėjimo ir rodymosi momentas labai svarbus. Tačiau svarbesnis yra nežymus neatitikimas tarp idealaus moters vaizdinio ir vyro kūno, tarp kuriamo vaidmens ir prasprūstančių gyvų reakcijų. Plaukuotos kojos, vyriškos kojinės ir moteriški aukštakulniai – viskas tinka ir neatrodo keistai.

Šios fotografijos ne tik darytos, bet ir atspaustos 1999-2001 metais. Jos yra savo laiko liudininkės, pasenusios kartu su žmonėmis, bet išsaugojusios jų jaunus pavidalus. Tai prabėgusio laiko dokumentai, kurie dulkėjo, buvo sulieti vynu, galiausiai sulipo vieni su kitais. Ir tie fotopopieriaus „nubrozdinimai“ dera su apsilaupusiomis sienomis ir namų-muziejaus aplinka. Tai, ką matome, yra ne reklaminės fotosesijos, kuriant dabar madingus androginiškus tipažus dekoratyviomis priemonėmis. Tai bendro gyvenimo kadrai, audringos jaunystės kronikos, grakščių kūnų baletai nuomojamo būsto fone. Pigūs drabužiai ir aistringas gyvenimo geismas, aukšta ir žema, skurdas ir prabanga, rimtumas ir žaismingumas apsiverčia aukštyn kojomis.

2001 m. eksponuodama šios serijos fotografijas Užupio meno inkubatoriuje autorė parodą pavadino „Kekšės“ – taip vienas į kitą kreipdavosi patys fotografijų herojai. Pavadinimas nurodė ne veiklos pobūdį, o kuriamą įvaizdį, kuris reiškė iš rutinos rėmų ir išlaisvintą seksualumą. Dabar jis atrodo švelniai nostalgiškas, kaip tos mokinukėmis perrengtos prostitutės iš Gabrielio García Márquezo „Patriarcho rudens“. Ar laisvė yra tik drabužis, kurį išaugame?

Parodos kuratorė Laima Kreivytė