Benignos Kasparavičiūtės paroda „Tapyba“ Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje truko nuo sausio 11 d. iki 30 d.

Tapytoja Benigna Kasparavičiūtė per porą kūrybinių tapybos metų (2011–2012) nutapė nemažai darbų, kuriuos sujungė pavadinimu „Tapyba“. Autorė pristato visai naują savo tapytos tapybos tapinių kolekciją. Ji yra tapiusi portretus, natiurmortus, peizažus, bet pastarųjų metų kūrybinė tapybos linija yra tapyba savyje arba tapybos tapyboje problematika. Tapyba – tai būsena. Kasparavičiūtei užtenka jos jausminio pavidalo. O spalvos priklauso nuo nuotaikos. Žodžiai tampa bereikšmiai, prakalbinus tylą…

Tapytojos tapyti tapiniai turi ir bendrus, nuolat apmąstomus teminius tapybinius leitmotyvus, ir veiksmų, ypatybių, būdų sąsajas, todėl ir sudaro daugialypį pasakojimo ciklą tapyboje apie tapybą.

Šiuolaikinės tapybos kontekste tradicinės tapybos keliami klausimai čia svarbiausi –  drobė, teptukas, net natūralus rankos prisilietimas (mažieji ir didieji Prisilietimai) – kelias į autentiškus tapybinius išgyvenimus ir jų išraiška tapyboje. Tapytoja paveikslo sukūrimo akimirką remiasi tapybos prigimties apmąstymais: „Kokia yra šiuolaikinės tapybos samprata tapyboje?“.