Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš ateinu“

2016-04-29
Gegužės 2 d. buvo atidaryta Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš ateinu“. Paroda vyko iki gegužės 15 d. Lankymas nemokamas. Apie autorės kūrybą sužinokite daugiau Miglės Munderzbakaitės straipsnyje čia.
„Tapytoja Eglė Velaniškytė viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkių, neapleidžianti šios pozicijos iki šiol. E. Velaniškytės kūryba priskiriama vadinamajai lūžio kartai, kuriai atstovauja 9 dešimtmetyje studijas baigę menininkai. Tapytoja personalines parodas pradėjo rengti 1980 m., grupinėse parodose dalyvauja nuo 1979 m. Jos darbams būdingas  išskirtinisstilius, pasižymintis figūrinės tapybos plėtojimu ir profesiniu meistriškumu.

Menotyrininkė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė apie šios tapytojos darbus yra rašiusi: ,,Žmogaus figūra ir realybė nesitraukia iš Eglės kūrybos“. Šios parodos kūriniuose taip pat dominuoja žmogaus figūra. Tačiau šįkart menininkės kuriamas žmogus kitoks, atvirai sakralus.

Visą menininkės kūrybą lydėjo sakralios temos ir biblijos atspindžiai. Ankstesniuose darbuose buvo ,,susakralinamos“ kasdienės gyvenimo situacijos, tampančios ritualais. Šį kartą autorė religinę tematiką pateikia atvirai, kūrinys ir parodos pavadinimas „Aš ateinu“  yra tarsi nuoroda į prisikėlusio Kristaus atėjimą. Atėjimo temai atstovauja trys parodoje eksponuojami darbai. Šie kūriniai, sukurti 2016 m., ir yra parodos ,,pamatas“.

Pagrindinę parodos ašį sudarantys paveikslai yra tarsi maldos žodžiai: ,,nužengė į pragarus“, ,,neturėk kitų Dievų“… Jų plastika kitokia, ekspresyvi, netgi drastiška ir suponuoja kitą nuotaiką. Šalia žmogaus figūrų menininkė pristato tris šviesaus kolorito natiurmortus ir vieną ryškių spalvų, atvirai besijungiančius su kitais figūriniais darbais. Parodoje bus galima pamatyti ir darbą ta pačia tematika iš ankstesnio menininkės kūrybos periodo.

Kiti parodoje eksponuojami darbai sukurti 20132015 m. Kūriniai, anot menininkės, ne visiškai pateisinę jos lūkesčius, susikaustę, ,,išvargti“, ,,mokiniškai“ siekiant sutvarkyti piešinį, aukojant išraišką ir ekspresiją. Tai buitinės situacijos, kurioms autorė stengiasi suteikti sakralumo.

Naujausiuose figūriniuose kūriniuose autorė perteikia tik žmogaus veidą ir rankas, nekuriamas joks judesys. Kaip teigia Eglė Velaniškytė, šie kūriniai nurodo į ,,tai, ką mes galvojam, net rankos darbuose atspindi tik mintis ir žodžius“. Vieni parodoskūriniai nuosaikūs, ramaus potėpio, juose dominuoja šviesios spalvos ir atspalviai. Kiti darbai gruboki, tamsesnio kolorito, sukurti ekspresyviu teptuko mostu. Kūriniuose reflektuojamas religinis motyvas – tai ne iliustratyvus tematikos atspindėjimas, o religinės figūros pasirinkimas kiekvienąkart kuriant pasakojimą, išgyvenimą, kuris fiksuojamas formomis drobės paviršiuje.

Šioje parodoje eksponuojami darbai atliepia lūžį, vykstantį tapytojos Eglės Velaniškytės kūryboje.“

Miglė Munderzbakaitė