F. Łopatyńskio poemos „Botanikos sodas“ vertimo pristatymas

F. Łopatyńskio poemos „Botanikos sodas“ vertimo pristatymas

Rugpjūčio 27 d. muziejuje vyko Faustyno Łopatyńskio poemos „Botanikos sodas“ vertimo pristatymas. Poemą iš lenkų kalbos išvertė Nida Timinskaitė.Renginyje dalyvavo dr. Birutė Railienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė.

Poemos ištraukas skaitė Kristijonas Siparis.

Faustynas Łopatyṅskis (1825–1886) – Vilniaus muzikas, fotografas ir poetas. Jis buvo neabejingas Lietuvos istorijai ir lietuvių kalbai, nors rašė lenkiškai. XIX a. antroje pusėje Lietuvos visuomeniniame gyvenime, varžomame tikslinių imperinės valdžios kurtų apribojimų, stabdomame posukiliminių represijų, ruseno LDK kultūros atmintis. Įvairūs biografijos faktai liudija, kad F. Łopatyńskis pažinojo ir bendradarbiavo ne tik su žymiais to meto fotografais – S.F. Fleury, A. Strauss, W. Czyż, bet ir su kompozitoriumi S. Moniuszko, žymiu to meto poetu W. Syrokomla, dalyvavo Miesto teatro veikloje. Savo poetinėje kūryboje F. Łopatyńskis rėmėsi ir tęsė šubravcų (liberalių inteligentų, pasivadinusių nenaudėliais, draugija, veikusi 1817–1822 m. ir 1899–1914 m. Vilniuje) tradiciją, pasirašydamas pseudonimu F. Ryś. Savo lyrines poemas „Vilija“ (Wilija), „Prie lyriko kapo“ (Na grobie lirnika) jis dedikavo W. Syrokomlai. To meto skaitytojams buvo gerai žinomi satyriniai iliustruoti F. Łopatyńskio tekstai „Alfabet“.

F. Łopatyńskio humoristinė poema „Botanikos sodas“ (Ogrod botaniczny) dedikuota žymiam Vilniaus universiteto gamtos mokslų profesoriui Stanisławui Bonifacui Jundziłłui (1761–1847), kurio dėka VU Botanikos sodas iš Pilies gatvės buvo perkeltas į Sereikiškes. Jundziłłas išpopuliarino sodą Europoje, pagausino jo augalų skaičių, paskelbė naują gamtos mokslų dėstymo programą, skaitė mineralogijos paskaitas ir tyrė mineralinių vandenų versmes.

F. Łopatyṅskio poemoje vaizduojamas gyvas XIX a. Vilniaus gyvenimo paveikslas – miniatiūrinė to meto Vilniaus ir Lietuvos kultūros ir visuomenės kopija. Su šviesia ironija poetas piešia „botanikos sodo“ realybę: gamtą, architektūrą ir sodo lankytojus. F. Łopatynskis atskleidžia kultūrinį, istorinį kontekstą ir veikėjų charakterius vaizdžiai komentuodamas ir aštriai juos kritikuodamas.