Kazio Kęstučio Šiaulyčio paroda „Dadaratai“

2016-02-04

Vasario 5 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje buvo atidaryta K. K. Šiaulyčio paroda, arba žiūros nuotykis „dadaratai“. Paroda skirta tarptautinio menininkų judėjimo DADA 100-mečiui paminėti.

 Joje atvirukai, akvarelės, objektai

. Paroda vyko iki 2016 m. balandžio 15 d.

„Nežinau, kokia yra Garbaus Žiūrovo patirtis ir asmeninis santykis su Kazio Kęstučio Šiaulyčio kūryba, tačiau maniškė pažintis su šiuo dailininku prasidėjo nuo „Šluotos“ ir kitų devintojo dešimtmečio žurnalų, kuriuose matydavau taiklia ironija ir išraiškingu, ekspresyviu kontūriniu piešiniu pasižymiančias karikatūras. Karikatūros žanras – be galo sudėtingas ir reikalaujantis ypatingo plastinio taiklumo bei tikslumo (nekalbant apie humoro jausmą, kuris nėra kiekvienam duodamas…). K. K. Šiaulytis visuomet buvo daugiau nei paprastas karikatūros piešėjas. Jis buvo ir yra dailininkas arba net 
tiksliau – menininkas, jeigu pastaruoju apibrėžimu nusakytume platesniu akiračiu, interesais, taip pat ir įvairiomis strategijomis bei taktikomis pasižymintį kūrėją. Toks būtent yra K. K. Šiaulytis. Visų pirma, jis pasižymi istoriniu kontekstualumu. Atvirukai arba „laineriai“, kaip pasakytų pats autorius, ir visa kita medžiaga (objektai ir akvarelės) yra dedikuota DADA – laisvę ir kūrybiškumą, visas konvencijas bei stereotipus atmetusiam meno judėjimui, inicijuotam rumunų kilmės rašytojo Tristano Tzaros 1916 metais Ciuriche (1916–2016 metų data turbūt nereikalauja išsamesnių
komentarų). Kaip viename iš savo „įdėjimų“ socialiniuose tinkluose aiškino pats dailininkas: „Dadaizmo kūrybinio metodo arsenale – intuicija, automatizmas, žaismė, humoras, anarchija ir netikėčiausios komunikacinės jungtys, kurios atsiranda ir be autoriaus sprendimo. Puiku, kai tuos pačius metodus žiūrėdamas DADA kūrinį taiko vartotojas, taip pratęsdamas plastikoje įrėminto darbo raišką savo patirties erdvėse“. Geriau nepasakyta! Antra, šiuose atvirukuose K. K.
Šiaulytis yra ir piešėjas (ach, toji linijos ekspresija!), ir akvarelistas (vandens dažo skaidrumas bei žibėjimas!!), ir tapytojas
 (niekas nepaneigs, jog nedideli, „atvirukiniai“ formatai veikia ir dirgina auditorijos akį ir sąmonę ne menkiau nei milžiniškos siurrealistinės ar tašistinės drobės), ir menininkas, laisvai nardantis citatų ir užuominų, spalvinių dėmių ir grafinių linijų, erdvių ir plokštumų, aistrų ir ironijos kupiname savo paties sukurtame meno pasaulyje, kartu maloniai ir atvirai kviečiantis pasinerti ten ir Garbųjį Žiūrovą. Belieka baigti vėlgi paties Menininko žodžiais, kuriais jis apibrėžė, kas yra karikatūra (nors tai galioja visam, o ypač K. K. Šiaulyčio, menui): „…tai nepaprastai įdomi dailės sritis, joje komunikacinis dėmuo yra lemiamas. Viena karikatūros meno žavesio sudedamųjų – plastiškai išreikšta mintis, kuri įpratusiems mąstyti sąvokomis, yra tarsi paslėpta, tad tos minties pagava inspiruoja žaismę, žiūros nuotykį. Šis nušvitina žiūrovo imtuvą, priverčia nusišypsoti. Taigi galima suformuluoti nedidelį apibrėžimą – karikatūra [ir K. K. Šiaulyčio kūryba!!! – V.P. pastaba] yra linksmas žiūros nuotykis“.

Dr. Vidas Poškus

*K. K. Šiaulytis: „Pavadinime susiliejo du žodžiai DADA RATAI. Ratai įvairiomis prasmėmis – vežimo ratai, įtakų ratai, asmenų ratai ir kt. Dada įtakos labai įvairios. Aš jų paveiką jaučiau nuo studijų laikų (mokiausi ŠPI dailės fakultete, 1971 – 1976), kas tikriausiai atsispindėjo ir karikatūros darbuose (ne tiek plastinėje raiškoje, daugiau idėjų paieškoje), ypač kol nedirbau „Šluotos“ redakcijoje 🙂 (pima karikatūra „Šluotoje“ išspausdinta 1972 metais, redakcijoje dailininku dirbau 1978–1992 metais)“