3-asis artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“

3-asis artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“

Kviečiame į trečiąjį artistinių iniciatyvų festivalį „SALVE!“ rugsėjo 16-18 d. Tai kasmetinė kūrybinių iniciatyvų platforma, jungianti profesionalius nepriklausomus menininkus, kuriančius teatro, muzikos, šokio, vizualaus meno srityse.

Festivalio „SALVE!“ idėja gimė 2020 metais, ruošiantis Vilniaus 700 metų jubiliejui. Pagrindinis festivalio siekis – meninės raiškos formomis atskleisti istorinį Vilniaus naratyvą, kaip „vieno Vilniaus namo istoriją“. Vilniaus senamiestyje esantis Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus tampa išskirtine ir istoriniu aspektu itin reikšminga „kultūrininkų Meka“.

2020 m. festivalis buvo skirtas iškilios visuomenininkės, knygininkės, pirmosios lietuvių operos solistės Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės (1880–1977) 140-osioms gimimo metinėms. 2021 m. festivaliu pagerbtas tautos patriarchas – daktaras Jonas Basanavičius (1851–1927), kurio 170-ąsias gimimo metines pernai šventėme.

Šių metų festivalyje prisimename reto ryškumo žvaigždes, kadaise švytėjusias meno padangėje, bet šiandien, deja, visai užmirštas. Viena, itin anksti užgesusi ir „žvaigždžių dulkėmis“ virtusi – Veronika Podėnaitė (1902–1933), arba Vėra Gaila, pirmoji moteris lietuvė, dainavusi Milano teatro „La Scala“ scenoje, italams prisistatydavusi „una artista lituana“. Kas kitos? Ateikite ir sužinosite.

Festivalio PROGRAMA:

Rugsėjo 16 d. (penktadienis)

18:00 Iškilminga festivalio atidarymo ceremonija, choro „UNIA“ koncertas. Vadovas Pavelas Gonca. Šio Vilniuje gimusio kolektyvo branduolį sudaro ne tik lietuviai, bet ir nuo politinių represijų priversti pasitraukti Baltarusijos bei Ukrainos choristai.

18:30 Fotografijų parodų, skirtų Domicelės Tarabildienės (1912–1985) 110-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

19:00 „Gekumen“. Muzikinis gatvės teatro spektaklis – tai nuotykis, išgyvenamas kartu su publika,  kurio svarbiausi palydovai – fantazija, absurdas ir komedija. Spektaklio dramaturgiją kuria išgalvoti personažai, įkūnijantys  Lietuvos tarpukario kultūrą, kurioje svarbų vaidmenį atliko ir žydiškoji tradicija. Muzikinis turinys apima ne tik sefardų, jidiš, klezmer ar žymiausio lietuvių žydo atlikėjo Danieliaus Dolskio, bet ir senąją ispanų, italų muziką. Kartu su publika istoriją pasakojantys atlikėjai neatsiriboja nuo žiūrovų, taip paversdami juos spektaklio, o kartu ir mūsų istorijos, dalimi. Režisierius – Adrian Schvarzstein (Ispanija). Dalyviai: Nerijus Masevičius (vokalas), Jūratė Širvytė-Rukštelė (šokis), Petras Lisauskas (vaidyba), Justė Martinkėnaitė (smuikas), Vytautas Dovydauskis (klasikinis akordeonas), Saulius S. Lipčius (liuto forte, barokinė gitara).

20:00 Spektaklis-impresija rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gyvenimo ir kūrybos tema „Neparašytas laiškas“ (atlieka „Solo teatras“). Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorė – Žibuoklė Martinaitytė, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė. Atlikėjai – Birutė Mar (aktorė) ir Artūras Šilalė (smuikininkas).
Spektaklis-impresija paremtas Šatrijos Raganos (1877–1930) biografijos ir kūrybos faktais bei ypač intriguoja vienu slėpiningu jos asmeninio gyvenimo aspektu: nors išlikę daug rašytojos laiškų, nėra nė vieno, skirto jai itin svarbiam žmogui – kunigui K. Bukantui.
Kalbama, kad prieš mirtį rašytoja liepusi seseriai sudeginti jos dienoraščius… Šis spektaklis – tarsi Šatrijos Raganos išpažintis, praslinkus daugeliui metų po mirties, jos „neparašytas laiškas“.

Rugsėjo 17 d. (šeštadienis)

13:00 Edukacinis spektaklis vaikams „Vilnių kuriam!“. Spektaklio idėjos autorės bei aktorės Jurga Kalvaitytė ir Vitalija Mockevičiūtė, kompozitorius Gediminas Rimkus Rimkevičius, kostiumų dailininkė Jurgita Jankutė.

Po daugelio metų į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje parskrenda dvi varnos… Ir atsimena, kad visai neseniai, tik prieš 700 metų, dabartinės Katedros aikštės vietoje žaliavo didžiulė giria ir dunksojo Šventaragio slėnis… O gal jūs norite iš pirmų lūpų išgirsti, kaip kūrėsi Vilniaus miestas? O gal ne tik išgirsti, bet ir tapti amatininkais bei pirkliais, plūstančiais į karališką Gedimino miestą? Padėti jį kurti ir kartu su varnomis sušokti Vilniaus klestėjimo šokį? KAR KAR KAR – laukiame susitikimo DABAR!

16:00 „Išsikalbėjimai baltomis eilėmis“ –  improvizacija pagal Viktorijos Daujotės knygą „Gyvenu viena“. Teatro, kino ir televizijos aktorės, vaikų radijo teatro režisierės Lilijos Žadeikytės kūrybinė iniciatyva, skirta šiųmetiniam festivaliui. Ji ir idėjos autorė, ir režisierė, ir aktorė. Būdama grynakrauje žemaite, aktorė į žiūrovus prabils eiliuotais Viktorijos Daujotės (Daujotytės) tekstais žemaičių (varniškių) tarme. Klaipėdoje pokario metais prabėgusi Lilijos Žadeikytės vaikystė nebuvo lengva, šeimai teko gyventi teatro patalpose ir iš arti pažinti šį paslaptingą pasaulį. Gal tai nulėmė ir vėlesnį jos pasirinkimą būti aktore bei įskiepijo šiai profesijai būdingo kūrybingumo, užsispyrimo bei optimizmo.  Aktorės gyvenimo devizas: „Ką nors sugalvosim“ neabejotinai įkvėps jaunus ir senus.

19:00 Muzikinis spektaklis „Namų dainos“ (atlieka teatras „Arbatvakariai“).
Šlapelių namų svetainėje lietuviškai suskambės melodingosios žymaus lenkų kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos (1819–1872) „Namų dainyno“ dainos. Vilnius, kuriame kompozitorius praleido 18 gražiausių savo kūrybos ir meilės metų, jį įkvėpė ne tik sukurti šeimą, bet ir daugiau nei 700 dainų, kurios ilgainiui nugulė į 12 „Namų dainyno“ sąsiuvinių. „…Toji mintis, kuri skamba mano kūriniuose, yra išsiliejusi liaudies dainose. Išgirsi ją Nevėžio ir Dubysos pakrantėse, atskridusią prie ausies rytmečio rasos sparnais, pajusi, kaip ji pasibeldė tau į širdį vakare, atplaukusi saulėlydžio spinduliais. Tai akivaizdžiausias įrodymas, kad lietuviams poezija yra įgimta…“ S. Moniuška.
Spektaklyje taip pat girdėsite Julijaus Slovackio ir Vladislovo Sirokomlės eiles. Idėjos autorė ir režisierė – Eglė Tulevičiūtė, grimo dailininkė – Dalia Jovaišienė, muzikuoja, vaidina ir kitaip Jus džiugina – Vilhelma Mončytė, Dainius Puišys, Eglė Perkumaitė, Odeta Pocevičiūtė, Kristijonas Siparis, Nerijus Račkaitis. Dainų tekstus iš lenkų kalbos vertė Nida Timinskaitė, adaptavo Nida Timinskaitė, Eglė Tulevičiūtė ir Kristijonas Siparis.

Rugsėjo 18 d. (sekmadienis)

12:00 Edukacinis spektaklis vaikams „Sekretai iš būtųjų laikų“ (atlieka „Stalo teatras“).
Režisierė – Saulė Degutytė, kostiumų dailininkė – Ligita Skukauskaitė, kompozitorė – Juta Pranulytė, vaidina S. Degutytė ir Saulius Čėpla, konsultantas – D. Jokūbaitis.
Spektaklio režisierė šiuolaikiniams vaikams nori papasakoti apie jau užmirštus „sekretus“, kokius vaikystėje su draugais kurdavo jų tėvai ir seneliai. Lauke, prie tvorelės, kur nelabai žmonės vaikšto, „paslaptingoje vietoje“, pražarstydavo žemę, padėdavo gražų blizgantį saldainio popieriuką arba sudžiovintą gėlytę, ant viršaus – stikliuką. Parodydavo, kaip didžiausią paslaptį, geriausiai draugei ar draugui, kurie po kelių dienų tą „sekretą“ būtinai išduodavo kitai draugei ar draugui… Tikrų tikriausia išdavystė, visai kaip Mindaugo laikais! Tad ne rožėmis klotas buvo ir didžiųjų valstybės vyrų gyvenimas.
Spektaklis atskleis mūsų visų  ir Lietuvos istorijos vaikystę. Istorijos paslaptys bus perteikiamos pasitelkus pačių vaikų kūrybiškumą – išvysime mažųjų dailininkų pieštą Karalienę Barborą, Karalių Mindaugą ant žirgo, kitas svarbias senosios Lietuvos asmenybes. Didikų portretus keis Žalgirio mūšio vaizdai, o šio mūšio eigą suprasti padės žirniai, pupelės, grikiai bei kitos kruopos. Po spektaklio mažiesiems bus surengtos kūrybinės dirbtuvės.

16:00 „Diligenza postale“. Koncertas „gitaros Baironui“ Markui Sokolovskiui (1818–1883) pagerbti. Justina Kaminskaitė – vokalas, Saulius Jegelevičius – gitara, vokalas.
Skambės M. Sokolowski, M. Carcassi, M. Giuliani, E. Pujol, B. Britten, M. de Falla, H. Villa-Lobos, J. Ovalle ir kitų kompozitorių kūriniai.
Markas Sokolovskis – vienas žymiausių XIX a. gitaristų, paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleidęs numylėtame Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse, netoli M. K. Čiurlionio. Grojo 10 stygų gitara (klasikine 6 stygų gitara su papildomais 4 bosais šalia grifo). Po sėkmingo debiuto Žitomire, koncertavo Kijeve, Maskvoje, Peterburge, Varšuvoje, Vilniuje, vėliau su koncertais apkeliavo kone visa Europą. Todėl dažnai jis buvo tituluojamas „pirmuoju Europos gitaristu“ arba „gitaros Baironu“.
Justina Kaminskaitė – dainininkė ir dainų autorė. 2022 m. LMTA baigė Baroko operos magistro studijas. Koncertuoja, gilina vokalinės technikos žinias bei veda seminarus. Saulius Jegelevičius – gitaristas, vokalistas ir dainų autorius. Studijavo Falmuto universitete Anglijoje, vėliau LMTA įgijo gitaros Magistro laipsnį. Stažavo Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Sukūrė autorinių kūrinių, išleido du studijinius albumus: Whitest Mist (2020) ir Write Down Your Dream (2018).

19:00 „Žvaigždžių dulkės“. Festivalio uždarymo koncertas. Teatras „Arbatvakariai“. Idėjos autorė ir režisierė – Eglė Tulevičiūtė, grimo dailininkė – Dalia Jovaišienė, atlikėjai – Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Kęstutis Alčauskis (tenoras), Dainius Puišys (baritonas), Lina Giedraitytė (pianistė), Kristijonas Siparis (aktorius).
Koncertu pagerbsime per anksti užgesusias, bet XX a. pradžios lietuvių teatro scenoje itin ryškiai švietusias operos žvaigždes (Veroniką Podėnaitę (1902–1933), Jadvygą Vencevičaitę-Kutkuvienę (1898–1984), Aleksandrą Kutkų (1899–1969), Joną Būtėną (1892–1962), kurios šiandien, deja, mažai kam žinomos. Virš jų visų žmogiškosios būtybės kybojo kūrybinė lemtis, juos slėgė didingo sumanymo našta – apvalyti savyje Žmogų –  jie nerado nei miego, nei poilsio. „… Tegul scena tampa aukuru! Tegul virš teatro iškyla nematoma varpinė, kur kiekvienas kūrinys – tai atskira malda, skambanti it choralas, giedama vienuolių… O kūrėjas – tai vargonai gotikiniame sobore, kur gražiausi, kilniausi garsai dar nepasigirdo…“ Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Koncerte skambės Jurgio Baltrušaičio eilės, laiškų fragmentai, solistų atliekamos arijos iš G. Verdi, G. Puccini, Ch. Gounod, P. Čaikovskio ir kitų kompozitorių operų.

Visi festivalio renginiai nemokami!

Į spektaklius ir koncertus būtina išankstinė registracija elektroniniu paštu  slapeliumuziejus@gmail.com  ir telefonais +370 6 89 83689; +370 686 34622.

Festivalio metu dalyvių ir svečių draugiškus šaržus bei škicus virtuoziškai pieš dailininkas Kęstutis Kazys
Šiaulytis, portretines fotografijas senąja šlapio kolodijaus technika atliks fotomenininkas Artūras Šeštokas.

Laukiame Jūsų!