Vasario 15 d. muziejuje vyko mokslinė praktinė konferencija „Patriotizmo aspektai lietuviškame atviruke“ bei buvo atidaryta paroda „Lietuviški atvirukai XX a. pirmaisiais dešimtmečiais“ (iš Šiaulių „Aušros“ ir Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus rinkinių).

XIX amžiaus pabaigoje pašto žinybų leistuose ir jų atspaudais pažymėtuose atvirukuose daugiausiai buvo miestų vaizdų. 1904 m. Pasaulinei pašto sąjungai galutiniai suformavus atviruko vaizdą, pirmąją jo pusę paliekant iliustracijai, o  antrąją – korespondencijai bei adresui (kaip ir dabar),  jų leidyba pradeda naują etapą. Atvirukas tampa pagrindine komunikacijos priemone. Tuomet juos leido knygynai, dailės ir rašymo parduotuvės, turėjusios specialius prekybos leidimus. Atgavus spaudą (1904 m.), lietuviškus atvirukus pradeda leisti tautinės draugijos ir privatūs asmenys. Jų leidyba ir platinimu užsiima lietuviški  knygynai: Petro Vileišio Vilniaus žinios (1904), Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės Lietuvių knygynas (1906), Jono Kriaučiūno ir Juozo Paketurio Lietuva (1906) ir kultūros draugijos:  Lietuvių dailės draugija (1907), Lietuvių katalikų blaivybės draugija (1908) ir kt. Atvirukus leido ir pavieniai asmenys: Mečislovas Davainis-Silvestravičius (1905), Ona Vitkauskytė (1906), Boleslovas Stadzevičius (1906) ir kt.  Juos spausdino Vilniaus žinių, Martyno Kuktos, Juzefo Zavadskio spaustuvėse.

Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais atvirukų tematika prasiplečia ne tik įdomesniais miestų ir gamtos vaizdais. Atsiranda tautinė atributika, gyventojų tipažai, istorinės asmenybės, kultūros ir visuomenės veikėjų portretai, dailės ir liaudies dirbinių reprodukcijos. Išvysime ir žymių kultūros ir visuomeninių įvykių vaizdų. Atvirukas įgauna ne tik komunikacijos prasmę, bet tampa kultūros ir lietuvybės idėjų skleidėju. Nemažai lietuviškų atvirukų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais buvo išleista Mažojoje Lietuvoje, Rygoje, Čikagoje, Sankt Peterburge, Seinuose, Varšuvoje, Berlyne.

Šioje parodoje eksponuojami lietuviški atvirukai, kurių turinyje atsispindi visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas, jo pokyčiai. Didesnioji eksponatų dalis yra iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų.

Paroda, skirta Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, yra tik kuklus indėlis prisiminti ir padėkoti tiems, kurie grožėjosi savo kraštu, jį gynė. Viena iškiliausių asmenybių, Vasario 16-osios akto signataras Jonas Basanavičius, buvo artimas Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimos draugas, jų dukters Gražutės krikšto tėvas.