Beveik savaitę – nuo spalio 11 iki 14 d. Vilniaus Senamiesčio širdyje (Pilies g. 40) veikiantis Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus buvo virtęs XX a. pradžią menančiu kultūros centru, kur vyko edukacinė programa Vilnijos krašto moksleiviams. Daugiau nei 140 vyresniųjų klasių mokinių atvyko dalyvauti arbatvakaryje – susibūrime, kokius rengdavo to meto miesto gyventojai.

„Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimai ir suartėjimai. Visi šie lietuviški vakarai buvo gausiai lankomi, turėjo didžiausią pasisekimą. Anų laikų Vilniaus gyventojai, be tautos ir padėties visuomenėje skirtumo, ir lietuviai, ir ne lietuviai – visi gausiai susirinkdavo. Po šių vakarų atsirasdavo nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuvių kalbą“, – sakė muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė.

Muziejaus darbuotojai, siekdami sudominti jaunuosius lankytojus, įtraukti, paskatinti juos kalbėti ir klausti, atgaivino čia gyvenusių vilniečių personažus. Duris atverė ir arbatos išvirė Marijos Šlapelienės tarnaite Kristute persirengusi muziejininkė, namus aprodė „tarnaitė“ Apolonija, na o arbatvakaryje pasirodė ir pati Marija Šlapelienė (aktorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė).

Pasak J. Paškevičienės, tokie arbatvakariai yra unikalus muziejaus projektas, atgaivinantis prisiminimus apie XX a. pr. nelengvą Lietuvos valstybės atkūrimo kelią, iškilias to meto asmenybes. „Aktyvi Marijos bei Jurgio Šlapelių veikla, puoselėjant lietuvybę, jų namus pavertė traukos vieta tokiems žmonėms, kaip Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Peliksas Bugailiškis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Jablonskis, Emilija Vileišienė, Mikas Petrauskas, Kipras Petrauskas, Julija Matjošaitienė-Biliūnienė, Juozapas Ambraziejus, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti“, – teigė muziejaus direktorė.

Arbatvakaryje vaidino aktorė Eglė Tulevičiūtė, Virginija Kuklytė, muzikavo solistė Vilhelma Mončytė (sopranas), smuikininkė Milda Pleitaitė. Idėjos autorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė, dailininkas ir scenografas Kristijonas Siparis.

Apie Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejų

Jeigu norėtume audringą ir neramią XX a. Lietuvos istoriją papasakoti per konkrečios šeimos likimą, tam nepaprastai tiktų  visą savo gyvenimą Vilniuje nugyvenę Tautinio atgimimo veikėjai Marija (1880–1977) ir Jurgis (1876–1941) Šlapeliai. Marija, be kitų nuopelnų, yra ir pirmosios lietuviškos operos atlikėja, ir daugiau nei 40 metų, per visas penkias okupacijas, Vilniuje veikusio lietuvių knygyno savininikė. Gydytojo diplomą Maskvos universitete įgijęs Šlapelis savo gyvenimą pašventė anaiptol ne medicinai. Jis pasišventė lietuvių kalbai, leidybai ir pedagogikai, buvo aktyvus visuomenininkas. Šios šeimos 1906 m. atidarytas lietuvių knygynas buvo ne tik kultūros židinys okupuotame Vilniuje, lietuvių susitikimo vieta, bet ir labai svarbus, kai kada vienintelis lietuvybės centras.

Namas-muziejus perteikia ne tik Marijos ir Jurgio Šlapelių namų aplinką. Pirmojo aukšto salėje ir gotikiniame rūsyje vyksta parodos ir renginiai, atskirai įrengta Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygyno ekspozicija, kurioje sudėtos ne tik pardavinėtos, bet ir jų pačių išleistos knygos, atvirukai.

Muziejaus fonduose saugoma per 23 tūkst. eksponatų – tai nuotraukos, retos ir pačių Šlapelių išleistos knygos, žodynai, vadovėliai, katalogai ir atvirukai, jų rankraščiai, pašto ženklų ir monetų kolekcijos, drabužiai, aksesuarai, vaikų rankdarbiai ir žaislai, baldai ir meno kūriniai.