Minime Laimutės Šlapelytės 110-ąją gimimo sukaktį

2016-08-12

2016 metų rugpjūčio 13 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus mini 110-ąją Laimutės Šlapelytės-Graužinienės gimimo sukaktį. Vyriausioji Šlapelių duktė Laimutė Elena gimė 1906 m. Kviečiame žvilgtelėti į Laimutės gyvenimo akimirkas virtualioje parodoje.

Būdama devynerių, 1915 m., Laimutė įstojo į tik ką Vilniuje įsteigtą pirmąją lietuvišką gimnaziją, vėliau pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ją baigusi, nuo 1924 m. studijavo Stepono Batoro universitete, iš pradžių matematiką, vėliau teisę. Dalyvavo Vilniaus lietuvių studentų sąjungoje, buvo viena iš jos steigėjų. 1929  m. įgijo teisės magistrės laipsnį ir netrukus ištekėjo už Kazimiero Graužinio, dirbusio Nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Kaune. Daugelį metų Laimutė talkininkavo jam einant Lietuvos chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje. Vėliau, 1939 m. vyrą paskyrus nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai, išvyko į Buenos Aires, o Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis – į Urugvajų. 1947 m. šeima persikėlė į Montevidėjų, kur Graužinis ėjo ribotas diplomato pareigas. Gyvendama užsienyje Graužinienė organizavo šalpos darbą bei lietuvių visuomeninę veiklą, rinko paramą ir siuntas lietuvių tremtinių vaikams.

1962 m. mirus vyrui, pradėjo rūpintis persikėlimu į JAV. 1967 m. pavyko gauti teisę imigruoti ir 1968 m. įsikūrė Kalifornijoje, kur 20 metų pragyveno Santa Monikoje. Ten ir palaidota.

Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, kaip ir visi kiti Šlapeliai, puikiai valdė žodį ir nuo jaunystės bendradarbiavo spaudoje. Gyvendama Lietuvoje ji rašė straipsnius Vilniaus krašto katalikiškos orientacijos jaunimo žurnalui„Jaunimo draugas“ ir Kaune leistam žurnalui „Motina ir vaikas“, vėliau bendradarbiavo Pietų Amerikos leidinyje „Argentinos laikas“. Laimutė iš prancūzų kalbos išvertė Emmos F. Angell Drake knygą „Kas kiekvienai moteriai žinotina“, kurią redagavo tėvas Jurgis Šlapelis, o 1933 m. išleido „Sakalo“ leidykla.