Mortos Baužienės knygos „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ pristatymas

2015-11-10

Lapkričio 13 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyko architektūros istorikės Mortos Baužienės knygos „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ pristatymas. Renginį vedė istorikė Vida Girininkienė.

Pristatoma Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ yra 2012 m. leidinio „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ tęsinys. Pirmojoje knygoje autorė skaitytoją vedžiojo po gynybine siena apsuptą Vilniaus senamiesčio dalį, apžvelgiant Subačiaus gatvę ir kelionę užbaigiant Lukiškių aikštėje.

Naujoji knyga „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ yra skirta Vilniaus priemiesčiams. Pasivaikščiojimas pradedamas Užupyje, nueinama iki Bernardinų kapinių, po to per Užupio gatvės 24-ojo namo kiemą nusileidžiama prie Vilnios ir per Sereikiškių parką išeinama į Antakalnį. Iš Antakalnio užsukama į Tuskulėnus, apvaikštoma Neries pakrančių atkarpa tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų ir Kalvarijų gatve vykstama į Verkius. Pabuvojus jauniausiame Vilniaus priemiestyje – Žvėryne, pereinamas Liubarto tiltas ir Pamėnkalnio gatve patraukiama į buvusias evangelikų reformatų valdas. Iš Pylimo gatvės pro Vingrių šaltinius kylama į kalną J. Basanavičiaus gatve ir, pasisvečiavus čia esančiuose įdomiuose objektuose, vėl sugrįžtama į Pylimo gatvę, kad ji nuvestų į Šv. Stepono priemiestį. Pasižvalgymas užbaigiame geležinkelio stotyje, turėjusioje lemiamos įtakos Šv. Stepono priemiesčio istorijai.

Kiekvieno priemiesčio istorija pradedama nuo jo gatvių tinklo formavimosi. Užupio, Polocko, Šv. Stepono, Kalvarijų (pastarosios pradžia) gatvės vystėsi kartu su pagrindinėmis miesto trasomis, o Antakalnis ir Žvėrynas kūrėsi kaip poilsio zonos, tuo tarpu Pamėnkalnio, Pylimo ir J. Basanavičiaus gatvės pasirinktos kaip intensyvaus miesto urbanizavimo atstovės.

Visuose knygoje „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ aprašytuose priemiesčiuose apžvelgiami svarbiausi pastatai, ansambliai, kapinės, maldos namai, įvairiais laikais per Vilnios ir Neries upes nutiesti tiltai. Sustojama ne tik prie didžiųjų, išskirtinę architektūrinę-meninę vertę turinčių ansamblių (Sluškų, Sapiegų, Petro Vileišio, Verkių rūmų, Kalvarijų, Trinapolio kompleksų, Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčių ir kitų), bet ir mažesnių įdomių objektų. Prie tokių priskirtini T. Kosciuškos gatvėje išlikę buvusios karinės tvirtovės pastatai, medinis Tivolio dvarelio namas Antakalnio gatvėje, vadinamosios Šnipiškių kolonijos daugiabučiai, Žvėryno medinukai. Kad nepamirštume savo miesto istorijos, apžvelgiami ir svarbūs sunaikinti paminklai: kapinės, koplyčios, miesto gynybinės sienos vartai, nebaigta statyti žymaus architekto A. Vivulskio projektuota bažnyčia.

Vilniaus priemiesčiai intensyviai buvo užstatomi XIX–XX amžių sandūroje. Šioje knygoje rasime pasakojimų ne tik apie tuo laiku iškilusius daugiabučius nuomojamus ar valstybinių įstaigų pastatus, bet ir apie juos projektavusius architektus (kai kurie iš jų buvo pasistatę namus Pylimo ir J. Basanavičiaus gatvėse). 
XIX–XX amžių sandūroje priemiesčiuose iškilo įvairių konfesijų maldos namų: cerkvių, sinagogų, karaimų kenesa, pradėta dviejų bažnyčių statyba. Skirtinga šių pastatų architektūrinė-meninė vertė, atsiradimo aplinkybės ir reikšmė miesto panoramai lėmė ir tai, kad knygoje jiems skirta nevienodai dėmesio.

Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ turėtų būti įdomi miesto gidams, Lietuvos sostinę norinčiam pažinti jaunimui ir visiems, planuojantiems savarankiškai susipažinti su miesto, kuriame gyvena, istorija.

350-ies puslapių gausiai iliustruotą knygą išleido leidykla „Savastis“, dailininkas – Alvydas Ladyga, redaktorė – Inga Mauricienė.