Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus prisijungė prie atvirų Senamiesčio kiemelių iniciatyvos. Dalinamės saulėtomis atidarymo, vykusio vasario 22 d., akimirkomis. Muziejaus kiemelis yra bene pats mažiausias Vilniaus senamiestyje ir unikalus savo forma bei istorija.

Šioje vietoje stovėjusį namą mena jo pagrindas – XV–XVII a. rūsiai. Šalia buvo stačiatikių metropolito jurisdika su cerkvėmis ir savitu gyvenimo ritmu. Tačiau apie tą laikotarpį nėra išlikusių jokių duomenų, jokių įrašų miesto vaito teismų knygos magistrato jurisdikos dokumentuose.

XVIII a. viduryje ant senųjų gotikinių rūsių atstatytas pastatas įgavo baroko architektūros bruožų. XVIII a. pabaigoje pirmajame aukšte įrengta krautuvė, antrajame – nuomojami gyvenamieji kambariai.

Mažame uždarame kieme buvo arklidė dviem arkliams laikyti ir sandėlis.

XIX a. pradžioje namas įgavo klasicizmui būdingų bruožų. Vidiniame kiemelyje įrengta atvira galerija. Tuo metu, ar kiek anksčiau, buvo pastatyti klasicistinio stiliaus vartai, vedantys į vidinį kiemą.

XIX a. pirmosios pusės dokumentuose minimos rūsiuose buvusios trys krautuvės, kurį laiką veikęs nedidelis viešbutis, vyno parduotuvė, Vincento Piotrovskio traktierius.

1926 m. namą įsigijo Šlapeliai. Pirmąjį namo aukštą jie nuomojo, jame buvo bandelių kepyklėlė ir parduotuvė.

Šlapelių namas, kaip ir knygynas, tapo lietuvių susitikimų bei pasitarimų vieta. Čia lankėsi Jonas Basanavičius (dukters Gražutės krikšto tėvas), Jonas Jablonskis, Peliksas Bugailiškis, Vydūnas ir daugelis kitų žymių asmenybių.