Nusileidę į pačias Vilniaus senamiesčio gelmes, žmonės patekdavo į niekam iki šiol nematytą požeminę autentiško gotikinio rūsio erdvę, menančią dar Gedimino laikų Vilnių. Čia juos eiliuota prakalba pasitikęs Goethe’s Faustas pavaišindavo savo paties išvirtu gyvybės eliksyru. Išeinantiesiems pažadėdavęs nemirtingumą.

Paslaptinga šviečiančių objektų ekspozicija, „pražydėjusi kaip rožė tamsoje“ tapo simboliniu reveransu Vilniaus šviesuoliams: Jurgiui Šlapeliui, Marijai Šlapelienei, Jonui Basanavičiui ir kitiems.

Objektams kurti panaudoti autentiški epochos artefaktai – Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus palėpėje rasti senoviniai buteliai ir buteliukai, senos dėžės, fotografijos, dokumentai ir kt.

Po nakties, išaušus rytui, apie mus parašė: lrytas.lt, alfa.lt ir kt.