Balandžio dvyliktą dieną, 18 valandą, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje atidaroma fotomenininkės, architektės, poetės, pedagogės Onos Marijos Urbšytės meninės portreto fotografijos paroda „matomiNEmatomi“.

Jau kelerius metus vystomo projekto metu autorė užfiksuoja svarbias mūsų kultūros lauko asmenybes, dažniausiai jų darbo bei kūrybos aplinkoje. Pavadinimu „matomiNEmatomi“ išsakoma mintis, jog neretai žiūrėdami filmus, spektaklius, lankydami parodas, skaitydami knygas, klausydamiesi muzikos kūrinių ar radijo laidų, jas sukūrusiųjų neretai vizualiai neatpažįstame.

Autorė savo fotografijomis, gimusiomis iš gilaus kūrėjo asmenybės išjautimo,siekia įamžinti, parodyti neretai už kadro liekančių kūrėjų veidus.

Kiekviena O. M. Urbšytės fotografija – gyva, nesumeluota emocija, kuria siekiama atskleisti asmenybės individualumą. Autorė vengia dirbtino teatrališkumo, surežisuotų scenų, jaisvarbu, kad kiekviename jos kadre kiek įmanoma labiau atsiskleistų kūrėjo asmenybė.

Simboliškas ir parodos erdvės pasirinkimas, nes anuomet Marijos ir Jurgio Šlapelių namai buvo vienas kultūros šviesuomenės susibūrimo centrų. Per O. M. Urbšytės fotografijas simboliškai į vieną vietą susirinks per pora šimtų svarbių mūsų šalies kūrėjų. Tarp jų – Juozas Budraitis, Remigijus Treigys, Marius Burokas, Petras Geniušas ir kitos iškilios asmenybės.

„Žmones išdrįsau fotografuoti tik pramokus šio amato. Man žmogus – sakralumo vertas reiškinys. Ilgą laiką nedrįsau fiksuoti žmonių, panašiai jaučiuosi iki dabar. Jei ką nors noriu įamžinti, visada atsiklausiu, ar galiu taip pasielgti. Būna atvejų, kad fotosesijos metu susidraugauju su man pozavusiu modeliu, bet būna, kad užkluptas nepažįstamasis nustemba ir ta netikėtumo, nepasitikėjimo kibirkštėlė lieka įamžinto žmogaus akyse ir mane tai žavi.

Mano, kaip fotografės, tikslas – užfiksuoti ne pozuojantį, o natūralioje, jam artimoje aplinkoje esantį žmogų“, – kūrybos procesą komentuoja menininkė Ona Marija Urbšytė.

Ona Marija Urbšytė – kūrėja, neapsiribojanti viena sritimi, tačiau pastebinti, jog tiek fotografinį, tiek literatūrinį jos mąstymą stipriai veikia architekto žvilgsnis, įskiepijęs simpatiją minimalizmui – siekį per mažai pasakyti daug. Nuo 1995-ųjų menininkė rengė tapybos parodas, o 2020-aisiais Kauno architektų namuose debiutavo subtilia nuogo kūno fotografijos paroda TIK. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmoji šios autorės poezijos knyga „Miego užrašai“. Socialiniuose tinkluose O. M. Urbšytė kelerius metus moderavo tarptautinę meninės fotografijos grupę „Fiksuota akimirka“, taip pat interneto erdvėje aktyviai pasisako aktualiais kultūros bei visuomenės klausimais.

Paroda veiks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus darbo metu (III–VII 11–17 val.), ją lankyti galima iki gegužės 7 d.