2014 m. lapkričio 14 – gruodžio 2 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus galerijoje veikė Paulinos Pukytės paroda „Mergaitės ir berniukai“.

Kūriniai:

Senelė – „Kodėl tavo tokie aštrūs nagai?“ (2014 m., dviejų skaidrių projekcija)

Vonioje – „Kodėl jūsų tokia didelė akis?“ (2014 m., video projekcija, 1 min. 22 s)

Šypsena – „Kodėl tavo tokia didelė galva?“ (2014 m., video ekrane, 1 min.)

Natalia – „Kodėl jūsų tokios baltos kojos?“ (2014 m., video projekcija, 2 min.)

Sode – „Kodėl tavo tokie dideli batai?“ (2014 m., dvi skaidrės per akutę)

Miške – „Kodėl jūsų toks didelis maišas?“ (2014 m., dviejų skaidrių projekcija)

Berniukas – „Kam tau kepurė?“ (2014 m., dvi skaidrės per akutę)

Juokas – „Kodėl visą laiką tyli?“ (2011 m., viena video projekcija ir du video ekranuose, begalinė kilpa)

Suoliukas – „Kur tavo koja?“ (2014 m., dvi skaidrės per akutę)

Kėdėje – „Ko čia žiūri?“ (2014 m., dviejų skaidrių projekcija)

Šeima – „Čia juk pliauska!“ (2014 m., dvi skaidrės per akutę)

Langelis – „Ten yra rūsys“ (2014 m., skaidrė per akutę)

Autorė kalba mįslėmis: „Anonimiškos  fotografijos iš 7-8 dešimtmečių, kai a) buvau vaikas ir b) prasidėjo socialinių tradicijų griūtis, moterų išsilaisvinimas, tapatybių virsmai. Bet ar visa tai iš tikrųjų įvyko?“

„Kartojimas, dviguba ekspozicija ir netikėtas rastų vaizdų sugretinimas ne tik sukuria naujas prasmes, atveria sąmonės užkaborius, ištraukia į dienos šviesą užslėptas nuojautas ir fobijas, bet ir kelia aktualius socialinius klausimus“, – teigia P. Pukytė.

Darbuose atsispindi bandymas universalizuoti vaikystės patirtis, atsiribojant nuo asmeninės (atmintį iškreipiančios) patirties ir atpažįstamos aplinkos, per jos sukeistinimą ir atitolinimą (estrangement). Mėginama prisiminti vaikystė – paralelinė erdvė, kurioje melagystės persipina su tiesomis, realūs ivykiai – su susapnuotais ar įsivaizduotais. Tokia yra Paulinos Pukytės meno erdvė.

Kuratorė: Laima Kreivytė.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.