Skautų sambūris dėl P. Žižmaro paminklo

Skautų sambūris dėl P. Žižmaro paminklo

Gegužės 29 d. 17.30 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje susirinks Vilniaus skautai aptarti galimybes statyti žymiausio Lietuvos skauto Prano Žižmaro (1907-1941) pamiklą Vilniuje.

„Pranas Žižmaras, garbingas Vilniaus krašto sūnus, lietuvybės puoselėtojas ir skleidėjas želigovskininkų okupuotoje Lietuvos sostinėje, nepaliko jokio materialinių savo buvimo ir veiklos pėdsakų – nepastatė rūmų, nesukūrė meno vertybių, neparšė knygų. O vis dėlto net ir šiandien, praėjus daugiau nei 100 metų nuo jo gimimo, Pranas Žižmaras gyvas senųjų vilniečių prisiminimuose ir pasakojimuose. Jo vardas ir biografijos faktai it lagenda perduodami iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, iš širdies į širdį. Amžinai jaunas, valingas, energingas Prano Žižmaro veidas, išlikęs daugybėje nuotraukų, įkūnija tokią pat jauną, optimistišką, darbams ir žygiams pasišventusią prieškario Lietuvos įdealistų kartą.

Žygiai, skautų ir jaunimo stovyklos, sporto varžybos – visos oficialios progos – buvo išnaudojamos lietuvybės dvasiai palaikyti prispaustame Vilniaus krašte. Prano Žižmaro auklėtiniai ir bendražygiai (deja, jų gyvų jau belikęs vos vienas kitas) prisimena ryškius, spalvingus, kartais tiesiog neįtikėtinus bendrų darbų ir žygių epizodus. Lietuviška trispalvė, suplevėsavusi Gedimino pilies bokšte 1928 m. vasario dienos ankstyvą rytmetį buvo Prano Žižmaro suorganizuota nutrūktgalviška jaunųjų skautų „išdaiga“. Neeiliniai organizaciniai ir diplomatiniai Prano Žižmaro gebėjimai pramušdavo aklinas sienas: „Gedimino“ skautų draugovei (52 skautai) buvo gautas leidimas peržengti demarkacinę liniją ir dalyvauti I-oje tautinėje stovykloje Lietuvoje, tik draugovės vėliava buvo ne žalia, o juoda, primenanti okupaciją. Prano Žižmaro rūpesčiu lietuvių skautai ne tik dalyvavo lenkų skautų suruoštame estafetiniame bėgime aplink Vilniaus miestą, bet ir laimėjo pirmąją vietą.

1938 m. liepos 17-31 d. Kaune vykusioje Pirmoje lietuvių tautinėje olimpiadoje dalyvavo  būrys Prano Žižmaro paruoštų Vilniaus lietuvių sportininkų. Laisvieji broliai pasitiko juos su gėlėmis ir ašaromis. Nepailstantis, kupinas gyvybės, fantazijos ir išmonių Vilniaus jaunuolis Pranas Žižmaras ypatingai ryškiai įsiamžino 1938 m., kaip paskutiniosios dvikovos Lietuvos žemėje organizatorius, dalyvis ir … laimėtojas. O buvo taip… Tuo metu paaštrėję santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos sukėlė tikrą antilietuviškų išpuolių laviną. Po vieno mitingo Pranas Žižmaras Vilniaus kavinėje surado karininką Chom-Chomskį, aršiausią lietuvių įžeidinėtoją, ir, pagal visas taisykles, iškvietė jį dvikovon. Lietuvį Praną Žižmarą treniravo lenkų karininkas B. Tniškovski, sekundantu buvo gydytojas V. Umbrasas. Žinia žaibu apskriejo pasaulį ir, užgniaužę kvapą, viso pasaulio lietuviai sekė, kuo viskas baigsis. Dvikovą 3:0 laimėjo Pranas Žižmaras! Tai buvo vilties kibirkštis slogioje to meto tikrovėje.

1939 m. Prano Žižmaro suorganizuoti skautai mėgino gelbėti miesto turtą nuo čia šeimininkavusios ir žiauriai plėšikavusios Raudonosios armijos. Perėmus Vilnių Lietuvos administracijai, Pranas Žižmaras buvo paskirtas Vilniaus Sporto apygardos pirmininku. Taip rašo Vokietijoje gyvenantis Kazys Baronas: „Per trumpą laiką jis reformavo Vilniaus sporto gyvenimą, įjungdamas jį į Lietuvos sportines vėžes. Buvau „Vilniaus balso“ sporto korespondentas, tad užeidavau į VSA sporto žinių, kartais trumpai pakalbėdavau su buvusiu mokytoju. Niekuomet netikėjau, kad 1940 m. birželio 14-15 d. Gedimino mieste. Gedimino mieste surengtos lengvosios atletikos rungtynės Vilnius – Kaunas bus paskutinės nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Jos vyko ūžiant transportiniams sovietų lėktuvams, skraidant virš Vilniaus bombonešiams, Vilniaus gatvėmis žygiuojant raudonarmiečiams“.

1940 m. Praną Žižmarą pasiekė NKVD ranka. Areštuotas, įkalintas ir išvežtas į Komijos lagerius jis mirė 1941 m.“

(Tekstas iš Lietuvos skautų sąjungos tinklalapio skautas.lt)

2014-aisiais spalio 26 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje buvo paminėtos  Prano Žižmaro mirties Sibiro lageriuose 70-tosios metinės. Minėjimo organizatoriai – aktorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė bei dailininkas Kristijonas Siparis. Daugiau apie buvusį renginį galite paskaityti puslapyje bernardinai.lt.

Pagal Prano Žižmaro dukterėčios teatrologės Gražinos Mareckaitės atsiminimus, aprašytus jos knygose „Debesų karžygys“, „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, muziejuje buvo pastatyti spektakliai-arbatvakariai, kur prisimenami Prano Žižmaro žygdarbiai ir skaudi tremtis.

Muziejaus kolektyvas su bendraminčiais puoselėja Lietuvai brangių vilniečių atminimą ir kviečia gegužės 29 d. ateiti į diskusiją dėl Prano Žižmaro įamžinimo. Laukiame.