Kviečiame Jus rugpjūčio 2 d. 18 val. į Renatos Valčik ir Tomoo Nagai parodos „Garso šešėlis“ atidarymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40).

Ši per abu galerijos aukštus įrengta autorių instaliacija – tai bandymas sukurti šešėlį garsui ir taip bandyti įsivaizduoti muzikos natų formą. Tokia laisva interpretacija, kuri gali egzistuoti įvairiausiomis formomis bet kokiame kontekste.

Instaliaciją sudaro trys dalys, kuriose telpa pasakojimas nuo Didžiojo sprogimo, visatos žvaigždyno iki nuosavos planetos sukūrimo.

Parodoje naudojami paruošti objektai, pavyzdžiui, lėkštė suskamba ir rezonuoja muzikines natas bei tampa muzika. Yra galimybė pagalvoti, kas tai yra: buities daiktas, skulptūra ar meno kūrinio skambesys?

Dailininkės, scenografės Renatos Valčik ir kompozitoriaus, perkusininko Tomoo Nagai (Japonija) bendradarbiavimas, beieškant naujų sąlyčio taškų tarp garso ir vaizdo, prasidėjo 2017 m. Menininkai yra surengę parodas Islandijoje, Lietuvoje ir Austrijoje.

Ši paroda – tai trečioji paroda Lietuvoje. Paroda vyks iki rugpjūčio 31 d.

Tomoo kuria muziką filmams, teatrui, įvairiai meninei veiklai ir taip pat žinomas kaip garsų kūrėjas viešosioms erdvėms. Nuo 2005 m. jis organizuoja bendrus ir solinius koncertus visame pasaulyje.

“Kuriu ir groju muziką mušamaisiais – pačiais paprasčiausiais ir primityviausiais instrumentais istorijoje.
Kurdamas muziką mėgstu įterpti garsus, kuriuos išgirstu gamtoje arba aplinkoje, kurioje muzikuoju. Aš tai vadinu „vietine gamyba“. Kaip mes mėgaujamės vietiniu šviežiu maistu, taip mėgaujamės ir muzika, kuri yra įprasta esamoje vietoje, esamu laiku”, – aiškino Tomoo Nagai.

(“I compose music and play the percussion, the most primitive instrument in history. What I always value in my music activities is to find sounds in nature or things around me at the very place I compose or perform my music. I always try to incorporate these materials into my sound, which I call „local production and consumption in music“. Just as we enjoy local fresh food at the place where it is produced, so we enjoy music at the place at that emerging moment.”)

Renata – scenografė, kostiumų, šviesų dailininkė, tarpdisciplinarinio meno atstovė, grafikė, skulptorė, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentė.

Menininkė kuria tiek klasikinę teatro spektakliams skirtą scenografiją, tiek eksperimentuoja kurdama patyriminę scenografiją, į kurią žiūrovas užeina, išgyvena, spektaklio vyksmą kuria savo minčių pasaulyje.

R. Valčik scenografiją pasirinko dėl galimybės derinti įvairias dailės šakas. Ji įsitikinusi, kad tikrasis tarpdiscipliniškumas įmanomas tik esant giliam grynųjų disciplinų išmanymui, taip pat teigia, jog gyvybės šaltinis scenografijos menui yra grynoji dailė.

“Disciplinų įvairovė niekuomet nėra savaiminis tikslas. Idėja, vizija veda į sprendimą. Kiek disciplinų joje atsiras, negali žinoti, kol nesileidai į tą kelionę. Viskas yra vienis. Iš pradžių ateina mintis, kuri priklauso žodžiui, tuomet eina atlikimas, forma. Kitas etapas – kūrinio susitikimas su žiūrovu. Tai galima įvardyti veiksmo aktu: kaip jis atsiduria architektūroje, kaip yra eksponuojamas. Tarpdiscipliniškumas gali atsirasti tik tuomet, jei jis yra organiškas”, – sakė ji.

Sekite mūsų FB ir slapeliumuziejus.lt.