Virtualioje parodoje „XX a. pradžios Vilniaus inteligentų mada“ eksponuojamos nuotraukos iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus rinkinių.

Šio muziejaus fonduose – keli tūkstančiai nuotraukų. Dauguma senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį spaudos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.), kaip ir dalis kitų, į Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus fondus pateko iš asmeninio Marijos Šlapelienės archyvo arba yra atsiųsta iš JAV, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą gyventi išvyko jaunesnioji Šlapelių duktė Gražutė Šlapelytė-Sirutienė (ji visą savo biblioteką, laiškus ir nuotraukų archyvą testamentu paliko Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui).

Senosiose fotografijose įamžintos įvairios Šlapelių gyvenimo akimirkos, šeimos nariai, giminės ir draugai, poilsio ir kelionių vaizdai. Jos nekurtos specialiai tam, kad būtų užfiksuota ano meto mada, tačiau tiems, kas domisi ja, tyrinėja Lietuvos mados raidos istoriją, šios nuotraukos daug ką pasako.

Kalbininko, pedagogo ir tautinio atgimimo veikėjo Jurgio Šlapelio (1876–1941) žmona Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) buvo ne tik pirmoji lietuviškos operos „Birutė“ atlikėja, ilgiausiai veikusio lietuvių knygyno savininkė ir lietuviško žodžio puoselėtoja, bet ir muziejininkės pašaukimą turėjusi istorinės atminties sergėtoja. Visi M. Šlapelienės išsaugoti ir vėliau muziejaus ekspoziciją sudarę daiktai, tarp jų ir dalis nuotraukų, yra šios moters ranka aprašyta – nurodyta, kokiais metais nuotrauka sukurta, kas joje įamžintas, kur jis gyveno, kuo užsiėmė, ką nuveikė…

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus darbuotojai, šiai parodai atrinkdami nuotraukas, sukurtas iki Antrojo pasaulinio karo, siekė kuo išsamiau pristatyti XX a. pradžioje Lietuvoje vyravusias mados tendencijas. Eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžinti vilniečiai apsirengę ir kasdieniais, ir vestuviniais drabužiais. Yra vaizdų, kuriuose užfiksuoti ir prašmatniais apdarais pasipuošę žmonės. Čia taip pat galima pamatyti, kokias uniformas anais laikais dėvėjo gimnazistai, kokios buvo paplūdimio mados ir kt. Virtuali paroda daug ką pasako ir koks anais laikais buvo žmonių požiūris į galimybę įsiamžinti save nuotraukoje, koks buvo fotografijos lygis, kas jas kūrė, kokios fotoateljė veikė.

Nuoroda į parodą: čia.

Daugiau virtualių parodų: čia.