„I speak art“ (liet. k. – „Aš kalbu meną“) – sako mados dizaineris Marius Vepšta, o mes kviečiame išgirsti. Muziejaus rūsiuose lapkričio 14 d. 19 val. bus atidaryta kūrėjo pirmoji personalinė mados dizaino objektų paroda. 

Kaip teigia parodos kuratorė Ramunė Šuščevičiūtė, pirmąją kūrėjo parodą pristatyti visuomet ne tik atsakinga, bet ir jautru. „Taip jau susiklostė, jog tai ketvirtoji pirmoji mano pristatoma mados dizainerio paroda šioje erdvėje. Meno vertintojai jau turėjo progos čia matyti Sigito Milkevičiaus (1982-2014) pirmąją ir, deja, pomirtinę parodą. Muziejaus sielos glaudė Malvinos Stankutės mados dizaino objektų ir jos tėčio Viginto Stankaus (1962-2018) kūrybą, kiemelyje žaidė Tomo Baranausko ir Ingos Jurkevičiūtės „Juoda.Balta“… Dabar į muziejaus rūsį ruošiasi atkeliauti Mariaus Vepštos kūryba – kostiumai, aksesuarai, kiti mados dizaino objektai“, – sakė Ramunė.

Pasak jos, studijų metais Marius nebuvo tas, kuriuo ji labai žavėtųsi, – „buvome toliau vienas nuo kito“. Bet kartą ją privertė suklusti „lakmuso popierėlio“, – vyresnio Mariaus kolegos, a.a. mados dizainerio Egidijaus Sidaro žodžiai: „nepjauk jo, pamėgink patikėt…“ „Pamažu patikėjau ir nuoširdžiai dėl to džiaugiuosi. Džiaugiuosi ir dėl to, kad pirmoji Mariaus paroda pristatoma būtent čia, – vietoje, kuri ne vienam, o ir aš ne išimtis, yra tapę ne tik muziejumi, darbo vieta, bet ir sielos namais, vieta, kur gera grįžti… Todėl gera, kad čia atskris ir Mariaus varniukai – išskirtinė jo kūrybos dalis, bei kiti jo darbai“, – sakė R. Šuščevičiūtė.

Trisdešimt vienerių mados dizaineris Marius Vepšta pristatys ilgai brandintą ir peržvelgus jo netrumpą kūrybos kelią, – kiek keista, kad pirmąją savo kūrybos parodą. Scena, publika Mariui nėra pirmiena – dalyvauta daugelyje mados konkursų ir renginių (tarptautiniai konkursai „Habitus Baltija“, „Virus mada“, ARTViko, „Dizaino dienos“, Vilniaus dailės akademijos projektai (PIN diena, „Skrydis“ ir kt.), sceninio įvaizdžio kūrimas ne tik Eurovizijos atrankos dalyviams, bet ir Madonos šokėjams, taip pat teko dėstytjauti privačiame mergaičių koledže „Brigidine College Randwick“ (Sidnėjus, Naujasis Pietų Velsas, Australija), tačiau ši personalinė paroda – pirmoji.

Pirmoji personalinė paroda. Kas tai Mariui? „Žmogus gi turi nuo kažkur pradėti. Manau, kad gyvenimas susidėlioja iš tam tikrų atspirties taškų. Tarsi iš naujų pradžių. Tad šita paroda – mano naujos atspirties taškas. Gal savęs patikrinimas ir pristatymas žmonėms. Prisistatymas ne žodžiais, o darbais iš savo vidinio pasaulio. Vepšta_Design – prekės ženklas, asmenybė, dizaineris.. – kartais pasiklystu, kaip save vadinti, nes per daug skirtingų mylimų, įdomių, intriguojančių idėjų knibžda galvoje. Bet šį pirmą kartą, pamatysite visokio manęs. Tai nebus griežtai vien rūbų ar vien aksesuarų pristatymas. Parodoje pamatysite išskirtines rankines kuriose slypi energija, emocija, aksesuarus, kurie turi sielą ir rūbus, kurie slepia savyje mistiką. Tai dalis tos nematomos kūrėjo sielos – mano sielos, kuria dalinsiuosi su Jumis jau greitai Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Nebūčiau lietuvis, jeigu negalvočiau, kad liksiu nesuprastas. Bet šitokias mintis stengiuosi išmesti iš galvos. Šio kūrybinio proceso metu pasitikiu tik savimi ir vidine ramybe, klausausi vidinio balso ir, kokias emocijas man sukelia vienokia ar kitokia gimusi idėja. O sunkumai – idėjos puola per daug stipriai, žinau, kad tiek visko nespėsiu paruošti ir viską reikia sustyguoti. Ir liūdesys, kad kai kurias idėjas reikia palikti ateičiai, o, atrodo, taip norisi parodyti kuo daugiau. Tačiau, kartais mažiau, reiškia daugiau, – tuo stengiuosi vadovautis ir tikiuosi atgarsio žiūrovų širdyse“, – trumpam atitrūkęs nuo kūrybos dėliojo mintis dizaineris.

Atsakydamas, į klausimą, kodėl parodos leitmotyvu pasirinko frazę „Realybė yra kalėjimas“, Marius sakė: „Na, nebūčiau menininku, kūrėju, jei negalvočiau kitaip. Realus pasaulis – tai įstatymai, vienos ar kitos nuomonės palaikymas, pasąmoninis noras pritapti prie vieno ar kito žmonių socialinio sluoksnio. Kartais labai pavargstu nuo intrigų, kurios dažniausiai būna bevertės, nuo skirtingų nuomonių, noro būti geresniu už kitus ar tiesiog tuščio kalbėjimo. Savo kūryba tarsi išsilaisvinu iš viso to. Kūrybos pasaulis – tai ramybė, taika su pačiu savimi. Kūryboje esu ištikimas savo jausmams, todėl ši paroda – tai vienas didelis jausmas, mano nuomonės, mano suvokimai, be melo ir kaukių. Nuoga siela stovėsiu parodoje.“

Jau daugiau kaip dešimt metų Marius – laisvai kuriantis drabužių ir aksesuarų dizaineris, dažniausiai dirbantis su individualiais užsakymais, nors bendradarbiauja ir su Lietuvos bei užsienio pramonės įmonėmis. Jis mielai kuria kostiumus tiek vyrams, tiek moterims. Labiausiai kūrėją džiugina proginės vakarinės eilutės užsakymai, kai klientas nori drabužio, kuris išsiskirtų inovatyviais konstrukciniais sprendimais ir džiaugiasi, sukurdamas ne tik rūbą, bet ir išskirtinumo jausmą, pakilią nuotaiką savo klientams.

Pasak kūrėjo, drabužių ir aksesuarų dizainas nėra tik amatas – tai jo gyvenimo būdas ir menininko išraiškos forma.

Prieš pusantrų metų Mariaus kūryboje atsirado išskirtinė detalė – varnas. Pasak kūrėjo, šis paukštis visuomet žavėjo. Tai didingas, orus ir stiprus paukštis. Jis jaučia žmones, geba juos permatyti ir žino, kyla jam pavojus, ar ne.

Daugelis senųjų Europos tautų žvelgė į varnus kaip į ypatingus paukščius. Jie garbinti arba jų bijota. Kai kuriose tradicijose varnas – kultūrinis herojus, sietas su mirtimi ir mirusiųjų pasauliu, su dangaus karalyste ir požemio tamsa, kerėtojo galiomis. Mitologijoje varnai dažnai yra tarpininkai tarp priešingų pasaulių. Varnas sutinkamas legendose apie Tvaną, sukuria žemę, iš sūrios jūros geba pasemti gėlo vandens.

Kita Mariaus kūrybos dalis, nuo daugelio akių kol kas kiek paslėpta – tapyba.