2019 m. lapkričio 29 d. minėjome Gražutės Šlapelytės-Sirutienės 110-ąsias gimimo sukaktuves. Antroji Šlapelių dukra Gražutė Elena gimė 1909 m. Nenustygstamo charakterio ir neišsenkančios energijos Gražutė buvo aktyvi studentė.
1927 m. baigusi Vytauto Didžiojo gimnaziją ji įstojo į Stepono Batoro universitetą, kur studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką.
Dar gimnazijos suole Gražutė Šlapelytė aktyviai dalyvavo folkloro kuopelėje, vėliau priklausė Vilniaus lietuvių studentų sąjungai, buvo Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių kalbos draugijos narė. Dirbdama Lituanistikos institute Kaune ėjo Terminologijos komisijos sekretorės pareigas, vėliau, Lietuvai atgavus Vilnių, dirbo Žemės vardyno redakcijoje – savo filologinius gebėjimus teko panaudoti atkuriant sulenkintus Vilniaus krašto vietovardžius, pavardes, gatvių pavadinimus ir kitus terminus.
Tėvų įskiepyta meilė lietuviškam žodžiui Gražutei tapo asmenine atsakomybe net ir išvykus iš Lietuvos, kai Antrojo pasaulinio karo buvo išginta iš namų ir su vyru Aloyzu Siručiu apsigyveno Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV. Jos parengtoje knygoje „Vilnijos atgarsiai“ Gražutė rašė: „Visi privalome budėti gimtosios kalbos sargyboje […]. Jei spaudos draudimo laikais lietuvė motina, prie ratelio verpdama, pati nedaug mokėdama, dažnai tik vieną vienintelę knygą, maldaknygę ar elementorių, turėdama, išmokė savo vaikus lietuviškai skaityti ir įdiegė jiems gimtosios kalbos meilę, tai šiandien laisvame pasaulyje, turint daug lietuviškų knygų, vaikų teatrus ir daug kitokių priemonių, susipratusi lietuvė motina tikrai gali ir privalo duoti savo vaikams tvirtą, gryną ir žodingą gimtosios kalbos pagrindą, kurio ir stipriausia aplinkos srovė nenuplaus svetimų kalbų jūron.“ (Šlapelytė-Sirutienė G. 2004).
Jei Mariją Šlapelienę galima vadinti jos įkurto lietuviškojo knygyno motina, tai Gražutės motiniško rūpesčio dėka šiandien gyvuoja jos tėvų atminimą saugantis Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus.
Lietuvos labui aktyviai darbuodamasi Amerikoje 1950 m. Čikagoje ji buvo viena iš Vilniaus krašto lietuvių sąjungos JAV steigėjų, ėjo daugybę įvairių atsakingų visuomeninių pareigų Čikagos skyriuje ir JAV Lietuvių bendruomenėje, organizavo lietuviško radijo valandėles.
Pradėjus JAV rengti ekskursijas į sovietinę Lietuvą, 1965 m. Gražutė pirmą kartą iš Čikagos atvyko į Vilnių ir po daugiau nei 20 metų susitiko su motina. Nuo tos viešnagės prasidėjo aktyvūs ryšiai su kultūriniu Vilniaus gyvenimu. O atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Gražutei Šlapelytei-Sirutienei atsivėrė galimybė įvykdyti motinos jai paliktą testamentą – šeimos name įkurti muziejų.
Kviečiame pažiūrėti virtualią parodą žemiau. Spustelėję ant nuotraukos, matysite jos aprašymą.
-
-
Gražutė Šlapelytė mamai ant kelių, 1911 m. Fotografas Aleksandras Jurašaitis. Gražutė aprengta balta berankove suknyte, jai ant kaklo kabo kryželis, dovanotas jos krikšto tėvo Jono Basanavičiaus. Antroje fotografijos pusėje užrašai M. Šlapelienės ranka juodu rašalu viršuje – „1911 metais, Gražutė 1 m.6 m.“, apačioje mėlynu rašalu – „M. Šlapelių, su mama Šlapeliene“, žemiau užr. juodu rašalu – „gyvenome Vilniuje, Saracėnų g. N18.“
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės. 1914 m. Fotografas Aleksandras Jurašaitis. Sesutės stovi aprengtos vienodais baltais drabužėliais, suknelės papuoštos mezginių apykaklėmis, plaukai perjuosti baltais lankeliais su kaspinėliais šonuose, rankose laiko po gėlę.
-
-
Gražutė Šlapelytė su savo vyresniosios sesers Laimutės Graužinienės pirmagime dukra Laimute šeimos vasarnamyje Valakampiuose, 1931(?).
-
-
Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose, 1932 m. Antroje pusėje Marijos Šlapelienės ranka juodu rašalu užrašyta: „Šlapeliai – 1932 m. Vilniuje – vasarą savo vasarnamyje –Valakampiuose… Mylimajai Gražutei ir – Aloyzui – naujam bute – daug daug linkėjimų – stiprių sveikatų – sėkmės – laimingiems linksmai – gyventi! Gražutei – po 40 m. prisiminimui. – Karštai mylinti – su laiminimais – Vilniuje 1972.VI.1 d. Nuo visų čia artimųjų – irgi daug linkėjimų…“
-
-
Gražutė Šlapelytė su gimnazistėmis, 1925 m., Fotografas M. Grossman. Gražutė stovi trečioje eilėje, antra iš dešinės. Antroje pusėje G. Šlapelytės užrašas – „Vilnius, 1925 m. birželio m. 14 d.(VI kl.).“
-
-
Marija Šlapelienė su savo vaikais Kaune. Jai iš dešinės sėdi dukra Laimutė, iš kairės – sūnus Skaistutis, už jo stovi dukra Gražutė. Antroje pusėje Šlapelienės užrašyta juodu rašalu – „Pirmą kartą Nepriklausomojon atsilankius, 1924 m. liepos m., M. Šlapelienė su vaikais Kaune“.
-
-
Gražutė Šlapelytė su drauge. 1928 m.? Fotografas B. Brudner.
-
-
Gražutė ir Laimutė Šlapelytės savo namuose Pilies g. 1928 m. Ant sofos susiglaudusios sėdi abi Šlapelių dukros (iš kairės): Gražutė ir Laimutė, sklaido fotografijų albumą. Fotografuota šeimos svetainėje.
-
-
Vilniaus studentų iškyla. 1928 m. Tarp kitų studentų antrame plane stovi Laimutė (kairėje) ir Gražutė (dešinėje) Šlapelytės. Antroje pusėje Gražutės užrašas juodu rašalu: „Vilniaus studenterija džiaugiasi pavasariu. / 1928-V-6 d.“
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės Palangoje, Tiškevičių rūmų parke. 1927 m. Iš kairės: stovi Kazimieras Graužinis, tapsiantis Laimutės Šlapelytės vyru, prie Laimutė, toliau – tautiniais rūbais apsirengusi Gražutė Šlapelytė, kiti trys asmenys – nežinomi. Antroje pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Palanga, Tiškevičiaus parke / 1927.VII.31.“
-
-
Gražutė ir Laimutė Palangoje, ant Naglio kalno. 1927 m. Trylikos žmonių kompanija pozuoja ant kalno. Gražutė klūpo ketvirta iš kairės, Laimutė sėdi antra iš dešinės.
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės karininkų draugijoje Palangoje. Laimutė sėdi pirma iš kairės, Gražutė stovi pirma iš dešinės. Antroje pusėje Gražutės Šlapelytės ranka užrašyta: „Palanga / simpatiškų karininkų / (ir husarų) draugijoje / 1927.VII.24“.
-
-
Gražutė ir Laimutė su draugais Palangos kopose. Ant smėlio kopos antra iš kairės stovi Laimutė, Gražutė – antra iš dešinės. Visi 6 vyrai vilki kariškomis uniformomis. Antroje pusėje Gražutės užrašyta: „Palangos smėlyje / 1927.VII.24.“
-
-
Prie medinio mokytojų sanatorijos pastato pozuoja grupė jaunimo. Laimutė stovi ketvirta iš kairės, Gražutė – antroje eilėje antra iš dešinės, sėdi ant turėklo, apsirengusi tautiniu kostiumu. Antroje fotografijos pusėje Gražutės užrašyta: „Palanga, mokytojų sanatorija / 1927.VIII.1.“
-
-
Gražutės Šlapelytės portretas profiliu. Antrojoje fotografijos pusėje Marijos Šlapelienės ranka užrašyta: „Dukra Gražutė Šlapelytė Vilniuje – studentė gal 1929 m ?“
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės Palangos pajūryje. Septyni jaunuoliai pozuoja ant jūros pakrantės. Gražutė – antra iš kairės sėdi vandenyje, Laimutė – trečia iš dešinės, rankose laiko kamuolį. Antroje fotografijos pusėje Gražutės užrašyta: „Palanga, atsisveikinant / su jūra, 1927.VIII.7.“
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su grupe draugų Trakuose 1927 m. Gražutė stovi atsirėmusi į sieną antra iš kairės, Laimutė stovi pirma iš dešinės.
-
-
Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su dviem draugais ant Palangos tilto, 1927 m. Pirmoji iš kairės stovi Laimutė, Gražutė – sėdi antra iš dešinės.
-
-
Šešių žmonių kompanija maloniai leidžia laiką prie vandens lelijomis apaugusio tvenkinio Tiškevičių rūmų parke Palangoje. Pirma iš kairės sėdi Laimutė, prie jos stovi būsimasis vyras Kazimieras Graužinis. Pirma iš dešinės sėdi Gražutė. Antroje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Palanga, Tiškevičiaus / parke, prie prūdo. / 1927.VII.31.“
-
-
Penkios draugės įsibridusios į jūrą Palangoje. Gražutė Šlapelytė – antra iš kairės. Kitoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Jūra ir mergičkos / 1929 m.-VII-30 d. / Palanga“.
-
-
Šlapelių vaikai automobilyje. Nufotografuoti septyni žmonės, penki iš jų sėdi atvirame automobilyje. Iš dešinės antras – Skaistutis Šlapelis, šalia jo – Gražutė ir Laimutė Šlapelytės. Nuotraukos antrojoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Gerajai Gražutei / nuo/Negerojo majoro Balsio / 30-VII 1927 m.“
-
-
Aštuoni žmonės sėdi prabangioje „bričkoje“. Iš dešinės: pirmas – Jurgis Šlapelis, penkta – Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, šalia jos – Gražutė Šlapelytė ir Skaistutis. 1930 m. Antroje nuotraukos pusėje kažkieno violetiniu pieštuku sunkiai įskaitomu raštu užrašyta: „Laimute, ačiū už laiškutį – parašysiu, kaip būsi Vilniuje, o dabar – ant visi linkėjimai“.
-
-
Vilniečiai po iškilmių Kaune. Iš kairės trečia stovi Gražutė Šlapelytė, penkta – jos sesuo Laimutė Graužinienė. Antroje nuotraukos pusėje atspausta fotografo pavardė ir adresas: „E. Dryža / Šančiai / IV kranto g. 1“. Taip pat juodu rašalu užrašyta: „Vilniečiai 1929 rugpjūčio m. 15 d. parado aikštėje po iškilmių / Kaunas“.
-
-
Šlapelytės su drauge mokosi Gedimino kalno papėdėje. Universiteto studentės ruošiasi paskaitoms: pirma iš kairės sėdi Gražutė, antra – E. Valterytė, trečia – Laimutė Šlapelytė. Antroje pusėje užrašyta: „Ne vieną ir ne dešimt kartų mūsų čia zubrinta / Vilnius, Gedimino kalnas 1928-X-22d.“
-
-
Abi Šlapelių dukros saulėtą dieną nusifotografavusios savo namų svetainėje. Iš kairės – Gražutė, ant kėdės sėdi Laimutė. Už mėnesio ji ištekės už Kazio Graužinio ir visiems laikams paliks tėvų namus. Kitoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Dvi sesutės / Vilnius / Mūsų apartamentuose / 1929-VII“.
-
-
1928-ųjų liepą Šlapelienė su visais savo vaikais ir kitais giminaičiais ilsėjosi Palangoje. Prie Žaliosios vilos: iš dešinės pirma sėdi Gražutė, šalia jos – sesuo Laimutė, virš kurios, padėjusi ranką dukrai ant sprando sėdi Marija Šlapelienė. Pačiame viršuje stovi sūnus Skaistutis. Kitoje nuotraukos pusėje juodu rašalu užrašyta: „Prie Žaliosios vilos / Palanga / 1928-VII-25d.“.
-
-
Gražutė namuose Vilniuje, Pilies g., skambina savo mamos įsigytu pianinu. Kitoje pusėje užrašyta: „Skambinu … / Vilnius, 1928-X-21d.“
-
-
Gražutė Šlapelytė savo kambaryje. 1930 (?) m.
-
-
Šešios merginos Palangoje pievoje, prie jauno beržynėlio. Gražutė guli viduryje, Laimutė – klūpi pačiame viršuje. Kitoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Mergičkos berūkančios… Tik ne papierosus, o „Rūtos“ „Dūdeles“… / Palanga. 1928-VII-25d.“.
-
-
Dešimt jaunų žmonių pozuoja Palangos parke, prie beržo. Gražutė Šlapelytė – įsilipusi į beržą, aukščiausiai kairėje. 1928 (?) m.
-
-
Viena iš Gražutės Šlapelytės vasaros poilsio dienų Palangos pajūryje. Gražutė – antra iš dešinės. Kitoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Palangos smėlyje / 1929-VII-30 d.“.
-
-
Grupė studentų nusifotografavo prie geležinkelio. Pirmoje eilėje trečia iš kairės – Laimutė Šlapelytė. Virš jos – sesuo Gražutė. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta juodu rašalu: „Prie gelželio už tunelio… / 1928-V-6 d.“
-
-
Gražutė Šlapelytė ant žirgo. 1929 (?) m.
-
-
Gražutė (antra iš kairės) su keturiomis draugėmis pozuoja rugių lauke. 1929 (?) m.
-
-
Keturios merginos sėdi ant smėlėto upės kranto. Gražutė – pirma iš dešinės. Kitoje pusėje Marijos Šlapelienės ranka pieštuku užrašyta: „Laimingosios – berūpesčių… Sena nuotraukėlė / nei – kur – nei – kas / bet – įdomu“. 1929 (?) m.
-
-
Keturi jaunuoliai prie Puntuko akmens. Gražutė stovi antra iš kairės. 1929 (?) m.
-
-
Gražutė Šlapelytė su draugėmis vandens kaskadose. 1928 (?) m. Gražutė – pirma iš kairės.
-
-
Gražutė Šlapelytė prie veidrodžio savo namuose Vilniuje. 1928 (?) m. Tuo metu jaunesnioji Šlapelių dukra Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Mergina sėdi prie veidrodžio, kuris yra išlikęs, jį galima pamatyti memorialinio muziejaus ekspozicijoje.
-
-
Gražutė Šlapelytė savo kambaryje skaito knygą. 1928 (?) m. Kėdė, ant kurios mergina sėdi, ir spinta stiklinėmis durimis, yra išlikusios ir eksponuojamos memorialiniuose muziejaus kambariuose.
-
-
Gražutė Šlapelytė savo kambaryje ant lovos. 1928 (?) m.
-
-
Gražutė vasaroja su trimis draugėmis. 1929 (?) m. Gražutė – antra iš kairės.
-
-
Gražutė vasaroja su draugais. 1928–1929 m. Prie mūrinio pastato grupė draugų. Gražutė stovi antra iš kairės.
-
-
Dideliame būryje kaime viešinčių inteligentų – diplomatas Kazys Graužinis – pirmas iš kairės. Pirmoji iš dešinės – Gražutė Šlapelytė su dukterėčia Laimute, Graužinių pirmagime. Šalia Gražutės stovi jos vyresnioji sesuo Laimutė Graužinienė.
-
-
Gražutė Šlapelytė su draugais Kaune. Fotografas Vincus Uždavinys. Gražutė – trečia iš dešinės. Kitoje pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Su komiltonais / 1930 VytD. – IX-7 d. / Kaunas“.
-
-
Keturi jauni žmonės Kaune, sode raško obuolius. Gražutė – antra iš kairės. Kitoje pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Laimės darželyje obuolaičius renkant. / Kaunas 1930VytD.-VIII-26 d.“
-
-
Gražutė ekskursijoje Trakuose. 1930 (?) m. Tarp didžiulio pulko moksleivių, susėdusių pievoje šalia Trakų pilies griuvėsių, Gražutė pasipuošusi balta kepuraite, virš mokytojo.
-
-
Studentė Gražutė Šlapelytė languota suknele. 1930 (?) m. Vilniaus universiteto (tuo metu vadinto Stepono Batoro) Gražutė, studijuojanti filosofiją, lituanistiką ir polonistiką.
-
-
Šlapelių vaikai šeimos vasarnamyje Valakampiuose. 1932 m. Saulėkaitoje prie pušaičių įsitaisę ilsisi: pirma iš dešinės sėdi Gražutė, šalia jos – sesuo Laimutė Graužinienė, tuometinio prezidento Antano Smetonos sekretoriaus Kazio Graužinio žmona, ant žemės išsitiesęs sūnus Skaistutis.
-
-
Gražutė Šlapelytė vasaroja šeimos vasarnamyje Valakampiuose. Kitoje pusėje jos ranka pieštuku užrašyta: „1932-VI- Valakumpis“.
-
-
Švenčionyse, kur tuo metu mokytoja dirbo Gražutė Šlapelytė, rugių lauke stovi keturios draugės. Priekyje sėdi Gražutė, už jos – P. Cicėnaitė, kairėje stovi Laimutė Graužinienė, šalia jos – O. Perednaitė. Kitoje pusėje Gražutės ranka pieštuku užrašyta: „1932-VI-26 d. Švenčionys“.
-
-
Grupinė Vilniaus studentų nuotrauka. 1934 m. Fotografas M. Maskin. Gražutė Šlapelytė – pačiame trečios eilės viduryje.
-
-
Kurį laiką su pertraukomis Gražutė Šlapelytė dėstė lietuvių ir lenkų kalbas, Lietuvos geografiją ir Lenkijos istoriją Vytauto Didžiojo ir Švenčionių gimnazijose. Ši nuotrauka padaryta „Švenčionių mokytojos“ kambarėlyje. Kitoje pusėje Gražutės ranka juodu rašalu užrašyta: „Švenčianska naučycielka“ Švenčionyse 1932-VI-26 d.“
-
-
Šlapeliai su visais savo vaikais ir dviem anūkėmis prie vilos Valakampiuose. 1934 m. Ant žemės sėdi duktė Gražutė, stovi iš kairės pirmas – Jurgis Šlapelis, prie jo Marija Šlapelienė, šalia jos – sūnus Skaistutis, prie jo – vyresnioji duktė Laimutė, kurios vyras tuo metu jau ėjo Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio prie Šv. Sosto pareigas.
-
-
Gražutė Šlapelytė su kitais pedagogais. 1935 m. Gražutė sėdi antroje eilėje antra iš kairės.
-
-
Gražutė su keturiom draugėmis Palangoje guli ant paplūdimio smėlio. 1935 (?) m. Gražutė Šlapelytė – viduryje.
-
-
Gražutės Šlapelytės portretas. 1938 (?) m. Antroje pusėje M. Šlapelienės užrašas – „Gražutė-Marija Šlapelytė-Sirutienė / Gim. Vilniuje 1909.X.29 d.“.
-
-
Gražutė Šlapelytė miške, apsikabinusi pušies kamieną. 1939 (?) m. Gražutė – Kauno lituanistikos instituto darbuotoja, tais pačiai metais ji persikelia į Vilnių ir įsidarbina Lietuvių kalbos institute Lietuvos žemės vardyno redakcijoje.
-
-
Šlapelių vaikai atėjo maudytis į Valakampių paplūdimį. 1932 m. liepos 7 d. Kairėje Laimutė, dešinėje Gražutė, ant smėlio sėdi Skaistutis.
-
-
Palangos parke, prie Birutės kalno, sėdi grupė žmonių. Gražutė Šlapelytė – pirma iš dešinės. Kitoje pusėje jos užrašyta: „Palanga / 1933-VII-28 d.“
-
-
Gražutė Šlapelytė su grupe jaunimo prie Lurdo Birutės kalne Palangoje. 1933 m. Gražutė stovi iš kairės antroje eilėje.
-
-
Gražutė Šlapelytė su jaunimu Palangos kopose po maudynių jūroje. 1933 (?) m. Gražutė Šlapelytė – pirma iš kairės.
-
-
Dešimt jaunuolių linksminasi Palangos kopose, sustoję vorele. Gražutė Šlapelytė stovi trečia nuo apačios. 1933(?) m.
-
-
Jaunimas užkopę į klaną prie Trijų kryžių. Gražutė sėdi ant žolės pirma iš dešinės. 1933 m.
-
-
Gražutė su drauge pajūrio pušynėlyje. Kitoje pusėje pieštuku Gražutės užrašyta: „1931-VI-18d. Koks gyvenimas saldus!“.
-
-
Gražutė Palangoje poilsiautojų kompanijoje. 1931m.? Gražutė sėdi antroje eilėje pirmoji iš kairės.
-
-
Gražutė su studijų draugais. Apie 1931 m. Tai Gražutės studijų Stepono Batoro universitete metai. Gražutė stovi atsirėmusi į sieną.
-
-
Šlapeliai su kunigu Pranu Bieliausku. 1936 m. Prie Šlapelių šeimos vasarnamio Valakampiuose sėdi (iš kairės) Jurgis Šlapelis, Gražutė – ant suolo atlošo persisvėrus, Marija Šlapelienė ir kunigas Pranas Bieliauskas.
-
-
Greičiausiai tai yra nuotrauka, padaryta baigus Vytauto Didžiojo gimnaziją ir stojant į Stepono Batoro universitetą, 1928 (?) m. Antroje pusėje J. Šlapelio ranka užrašyta lenkų kalba: „Szlapelisowna Grazute“ ir M. Šlapelienės ranka: „Tėvelio užrašyta“.
-
-
Gražutė su drauge Onute Palevičiūte. 1931 m. Vilniaus universiteto studentės.
-
-
Gražutė bibliotekoje. 1939 (?) m. Tais metais ji dirbo Lituanistikos institute Kaune, o Lietuvai atgavus sostinę ji persikėlė į Vilnių, kur dirbo Lietuvių kalbos institute.
-
-
Gražutės Šlapelytės ir Aloyzo Siručio draugystės pradžia. 1939 (?) m. Po kelerių metų (1942 m.) Gražutė ištekėjo už Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir Darbo inspekcijos darbuotojo Aloyzo Siručio.
-
-
Gražutė Šlapelytė Palangoje su dviem draugais. 1935 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė su dviem draugais ant Palangos tilto. 1935 m.
-
-
1935 m. vasarą Gražutė Šlapelytė (sėdi pirma dešinėje) su kitais Palangos vilos poilsiautojais.
-
-
Gražutė (antra nuo apačios) su trimis draugėmis pozuoja Palangos kopose. 1935 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė (pirma iš kairės) su trimis draugėmis vaikščioja Palangos paplūdimyje. 1935 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė, vasarodama Palangoje, nusifotografavo su draugu prie storos pušies. Tuo metu ji dar studijavo Vilniaus universitete polonistiką ir lituanistiką bei dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1935 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė vasarodama pajūryje su draugų kompanija tą vasarą (1935 m.) aplankė ir Ventės ragą.
-
-
Gražutė Šlapelytė svečiuojasi Kačerginėje. 1935 m.
-
-
Gražutė (pirma iš kairės) ir Laimutė (antra iš dešinės) Šlapelytės lietuvių ir ukrainiečių studentų ekskursijoje į Trakus. Tuo metu abi seserys studijavo Vilniaus universitete. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta: „Trakai,1929-VI-16d.“.
-
-
Laimutė (antra iš dešinės) ir Gražutė (penkta iš dešinės) Šlapelytės studentų ekskursijoje po Vilniaus apylinkes. Tuo metu abi seserys studijavo Vilniaus universitete. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Išsvajotos Neries pakrantės / 1929-V-5 d. / Vilnius“.
-
-
Gražutė (stovi antra iš dešinės) su trim draugais prie smėlėto skardžio paežerėje. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta: „Prie Žaliojo ežero 1929-V-26d.“
-
-
Gražutė Šlapelytė (stovi kairėje) su dviem draugėmis ir Lietuvos karo lakūnais Aukštojoje Fredoje, Kaune. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Čia tai ne betkokie lakūnai!/ A. Freda 1929-VIII-18d.“
-
-
Gražutė Šlapelytė Fredoje. Kitoje nuotraukos pusėje jos užrašyta: „A ku-ku/ A. Frėda /1929-VIII-18d/“
-
-
Šlapelių šeima atostogauja pajūryje, Nidoje. 1929 m.
-
-
Šlapelių šeima atostogauja pajūryje. Nidos kopose nuotraukoje įsiamžino Gražutė. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Nidos smėlyje/ 1929-VIII-11d.“
-
-
Gražutė (antroje eilėje antra iš dešinės) ir Laimutė (sėdi antra iš kairės) Šlapelytės garlaiviu plaukia iš Nidos. Šalia Laimutės sėdi jos būsimasis sutuoktinis Kazimieras Graužinis. 1929 m.
-
-
Gražutė čiuožinėja čiuožykloje prie Kalnų parko, 1937 (?) m. Tais metais Gražutė baigė lituanistikos ir polonistikos studijas Vilniaus universitete ir jau ketvirtus metus dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
-
-
Gražutė su drauge slidinėja Vilniaus miškeliuose. Kitoje nuotraukos pusėje jos užrašyta: „Vilniaus kalneliai / 1937-III-1.“
-
-
Gražutė Šlapelytė su draugu eina Katedros aikšte. 1937 m.
-
-
Gražutė, kaip ir kiekvieną vasarą, vasaroja pajūryje. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Palanga 1933-VIII-“.
-
-
Gražutė Šlapelytė su E. Valteryte ir draugu. 1933 m., Vilnius.
-
-
Gražutė Šlapelytė su dviem draugais prie vilos Palangoje. 1933 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė su draugėmis džiaugiasi žiema. 1933 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė su dviem Palangoje vasarojančiais draugais nusifotografavo prie motociklo. 1933 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė su kitom vasarotojom prie vilos Palangoje. 1934 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė Kaune prie Soboro. 1935 m. Fotografas Jasvoinas. Gražutė Šlapelytė stovi balkone, čia pat matyti Soboras. Kitoje nuotraukos pusėje pieštuku užrašyta: „Kaunas / 1935-VIII-18. Ore – lietus 10 val. 15 min.“
-
-
Gražutė Šlapelytė su drauge vaikštinėja po Vilnių. 1936 m.
-
-
Pasivaikščiojimas A. Mickevičiaus prospektu Vilniuje (Gražutė Šlapelytė su dviem draugais). 1931 m.
-
-
Trijulė Vilniaus centre (Gražutė Šlapelytė su dviem draugais). 1931 m.
-
-
Gražutė Šlapelytė (kairėje) eina Vilniaus centru. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės užrašyta: „1930VytD-X-. Vilnius; nufilmuota“.
-
-
Gražutė (antra iš dešinės) muzikuoja svečiuose pas draugę Anką. Kitoje nuotraukos pusėje: „1931-III-26d. Pas Anką („Murzos foto)/ Vilnius.“
-
-
Gražutė Šlapelytė su draugais prie Kuršių marių. 1931 m. Gražutė – antra iš dešinės.
-
-
Gražutė Šlapelytė tarp sportiškos išvaizdos jaunuolių stovi ant Palangos tilto. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės ranka užrašyta: „Palanga 1932– VIII –“.
-
-
Gražutė Šlapelytė (stovi pirma iš dešinės) čiuožinėja Bernardinų sodo čiuožykloje. Kitoje nuotraukos pusėje Gražutės užrašyta: „Vilniuje, Bernardinų sodo čiūžykloje 1930-I-27“.
-
-
Gražutė Šlapelytė su drauge sėdi ant tvoros. 1930 m.
-
-
Būsimiesji sutuoktiniai – Gražutė Šlapelytė ir Aloyzas Sirutis. 1938 (?) m. Tais metais Gražutė baigė buhalterių kursus Kaune, o Aloyzas dirbo Marijampolės pradinių mokyklų inspekcijos sekretoriumi. Po ketverių metų, 1942-asiais jiedu susituokė.
-
-
Gražutė Šlapelytė ir Aloyzas Sirutis prie Nemuno. 1938 (?) m.
-
-
Gražutė Šlapelytė ir Aloyzas Sirutis Palangoje. 1938 (?) m.
-
-
Gražutė Šlapelytė ir Aloyzas Sirutis poilsiauja Palangoje. 1938 (?) m.
-
-
Gražutės vasara Palangoje. 1934 m. Šlapelytė – antra iš dešinės.
-
-
Gražutė su draugu vaikšto po Vilniaus apylinkes. 1936 m. pavasaris.
-
-
Gražutės Šlapelytės pasivaikščiojimas po Vilniaus apylinkes. 1936 m.
-
-
Studentų ekskursija Verkiuose. 1930 m. Gražutė (sėdi ant žolės antra iš dešinės) su dideliu būriu Vilniaus universiteto studentų. Kitoje pusėje užrašyta: „Mūsų studenterija ekskursuoja / Verkiai /1930-V-18d.“