Minime Laimutės Šlapelytės 110-ąją gimimo sukaktį – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Laimutė Šlapelytė, 1928 m. Fotografas Antoni Skurjat.

2016 metų rugpjūčio 13 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus minėjo 110-ąją Laimutės Šlapelytės-Graužinienės gimimo sukaktį. Vyriausioji Šlapelių duktė Laimutė Elena gimė 1906 m. Kviečiame žvilgtelėti į Laimutės gyvenimo akimirkas virtualioje parodoje.

Būdama devynerių, 1915 m., Laimutė įstojo į tik ką Vilniuje įsteigtą pirmąją lietuvišką gimnaziją, vėliau pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ją baigusi, nuo 1924 m. studijavo Stepono Batoro universitete, iš pradžių matematiką, vėliau teisę. Dalyvavo Vilniaus lietuvių studentų sąjungoje, buvo viena iš jos steigėjų. 1929 m. įgijo teisės magistrės laipsnį ir netrukus ištekėjo už Kazimiero Graužinio, dirbusio Nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Kaune. Daugelį metų Laimutė talkininkavo jam einant Lietuvos chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje. Vėliau, 1939 m. vyrą paskyrus nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai, išvyko į Buenos Aires, o Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis – į Urugvajų. 1947 m. šeima persikėlė į Montevidėjų, kur Graužinis ėjo ribotas diplomato pareigas. Gyvendama užsienyje Graužinienė organizavo šalpos darbą bei lietuvių visuomeninę veiklą, rinko paramą ir siuntas lietuvių tremtinių vaikams.

1962 m. mirus vyrui, pradėjo rūpintis persikėlimu į JAV. 1967 m. pavyko gauti teisę imigruoti ir 1968 m. įsikūrė Kalifornijoje, kur 20 metų pragyveno Santa Monikoje. Ten ir palaidota.

Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, kaip ir visi kiti Šlapeliai, puikiai valdė žodį ir nuo jaunystės bendradarbiavo spaudoje. Gyvendama Lietuvoje ji rašė straipsnius Vilniaus krašto katalikiškos orientacijos jaunimo žurnalui„Jaunimo draugas“ ir Kaune leistam žurnalui „Motina ir vaikas“, vėliau bendradarbiavo Pietų Amerikos leidinyje „Argentinos laikas“. Laimutė iš prancūzų kalbos išvertė Emmos F. Angell Drake knygą „Kas kiekvienai moteriai žinotina“, kurią redagavo tėvas Jurgis Šlapelis, o 1933 m. išleido „Sakalo“ leidykla.

: Laimutė Šlapelytė 10-ies mėnesių, 1907 m.

: Laimutė Šlapelytė mokinukė, 1915–1916 m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės, 1914 m.

: Marija Šlapelienė su vaikais pirmą kartą atvyko į Nepriklausomą Lietuvą. Jai iš dešinės sėdi dukra Laimutė, iš kairės – sūnus Skaistutis, už jo stovi dukra Gražutė

: Gimnazistų ir pedagogų (Vytauto Didžiojo gimnazijos) iškyla, 1926 m. Pulkas moksleivių su mokytojais pievoje prie miško. Pirmoje eil. iš kair. 4-ta sėdi Laimutė Šlapelytė, tiesiai už jos sėdi Jurgis Šlapelis, centre, už jaunuolio su laikraščiu rankoje sėdi Gražutė Šlapelytė (su balta palaidine ir juoda kepurėle),pirmoje eilėje, centre sėdi kun. Kristupas Čibiras, paskutinėje eil. deš. stovi kun. Pranas Bieliauskas.

: Šlapelių vaikai automobilyje. 1927 m. Iš dešinės antras – Skaistutis Šlapelis, šalia jo – Gražutė ir Laimutė Šlapelytės. Nuotraukos antrojoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Gerajai Gražutei nuo Negerojo majoro Balsio / 30-VII 1927 m.“

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės Palangoje, Tiškevičių rūmų parke, 1927 m.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės Palangoje, prie tvenkinio, 1927 m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės simpatiškų karininkų draugijoje Palangoje, 1927 m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su bičiuliais Nidos smėlyje, 1927 m. Laimutė sėdi antra iš kairės, Gražutė – ketvirta iš kairės.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės su drauge mokosi Gedimino kalno papėdėje. 1928 m. Universiteto studentės ruošiasi paskaitoms: pirma iš kairės sėdi Gražutė, antra – E. Valterytė, trečia – Laimutė Šlapelytė. Antroje pusėje užrašyta juodu rašalu: „Ne vieną ir ne dešimt kartų mūsų čia zubrinta / Vilnius, Gedimino kalnas 1928-X-22d.“

: Vyriausiosios Šlapelių dukters Laimutės portretas, darytas B. Brudner ateljė Vilniuje, 1928 m.

: Vilniaus studentų iškyla, 1928 m. Tarp kitų studentų antrame plane stovi Laimutė (kairėje) ir Gražutė (dešinėje) Šlapelytės. Antroje pusėje Gražutės užrašas juodu rašalu: „Vilniaus studenterija džiaugiasi pavasariu. 1928-V-6 d.“.

: Trys tautiniais rūbais pasipuošusios merginos: viduryje Laimutė Šlapelytė, kairėje – Liusia Valterytė, dešinėje – Marytė Čenytė. 1928 m.

: Laimutė Šlapelytė, 1928 m. Fotografas Antoni Skurjat.

: 1928-ųjų liepą Šlapelienė su visais savo vaikais ir kitais giminaičiais ilsėjosi Palangoje. Prie Žaliosios vilos: iš dešinės pirma sėdi Gražutė, šalia jos – sesuo Laimutė, virš kurios, padėjusi ranką dukrai ant sprando sėdi Marija Šlapelienė. Pačiame viršuje stovi sūnus Skaistutis.

: 1929 m. pulkas studentų – lietuvių ir ukrainiečių – ekskursijos į Trakus metu nusifotografavo prie pilies griuvėsių. Gražutė (stovi penkta iš kairės) ir Laimutė (stovi ketvirta iš dešinės) Šlapelytės tuo metu studijavo Vilniaus universitete. Antras iš kairės stovi Povilas Čibiras (vienas Vilnijos draugijos steigėjų, puoselėjo lietuvybę Vilniaus krašte. 1937 m. baigė Vilniaus universitete mediciną, kur vėliau daug metų dėstė. Parazitologijos pradininkas Lietuvoje, ilgą laiką vadovavo Infekcinių ligų katedrai).

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės studentų ekskursijoje po Vilniaus apylinkes, 1929 m.

: Šlapelių šeima savo namuose Pilies g. 1929 m. Fotografas Aleksandras Jurašaitis. Iš kairės ant kėdės sėdi dukra Gražutė, ant sofos – Marija Šlapelienė, Jurgis Šlapelis, dukra Laimutė, jiems prie kojų – sūnus Skaistutis.

: Sužadėtiniai Laimutė Šlapelytė ir Kazimieras Graužinis, 1928 m.

: 1929 m. Gražutė (centre, pirmoje eilėje) ir Laimutė (antroje eilėje trečia iš kairės) Šlapelytės garlaiviu plaukia iš Nidos. Šalia Laimutės (iš dešinės) sėdi jos būsimasis sutuoktinis Kazimieras Graužinis.

: Sužadėtiniai Laimutė Šlapelytė ir Kazys Graužinis Palangoje, 1929 m. Sužadėtiniai Laimutė ir Kazys Graužinis prieš vestuves pajūryje, Palangoje.

: Laimutės Šlapelytės ir Kazio Graužinio sutuoktuvės Marciniškiuose, 1929 m. Jaunieji Laimutė Šlapelytė, tapusi Graužiniene, ir Kazimieras Graužinis įeina į Graužinių šeimos dvarą Marciniškiuose, kur kelias dienas vyko vestuvių iškilmės.

: Vilniečiai po iškilmių Kaune, 1929 m. Fotografas E. Dryža. Iš kairės trečia stovi Gražutė Šlapelytė, penkta – jos sesuo Laimutė Graužinienė. Antroje nuotraukos pusėje violetiniu rašalu ovaliu spaudu atspausta fotografo pavardė ir adresas: „E. Dryža / Šančiai / IV kranto g. 1“. Taip pat juodu rašalu užrašyta: „Vilniečiai 1929 rugpjūčio m. 15 d. parado aikštėje po iškilmių / Kaunas“.

: Jurgis, Laimutė, Gražutė ir Skaistutis Šlapeliai „bričkoje“, 1930 (?) m. Iš dešinės: pirmas – Jurgis Šlapelis, penkta – Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, šalia jos – Gražutė Šlapelytė ir Skaistutis. Antroje nuotraukos pusėje kažkieno violetiniu pieštuku sunkiai įskaitomu raštu užrašyta: „Laimute, ačiū už laiškutį – parašysiu, kaip būsi Vilniuje, o dabar – ant visi linkėjimai“.

: Valakampiuose: Eleonora Piaseckienė, Marija Šlapelienė, Laimutė Šlapelytė Graužinienė su dukrele Laimutyte, I931m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su dviem draugėmis Švenčionyse, 1932 m. Iš kairės: Laimutė Graužinienė, O. Perednaitė, Gražutė Šlapelytė ir P. Cicėnaitė.

: Laimutė Graužinienė su dukrelėmis Laimute ir Nijole Romoje, 1934 m. Nuo 1932 m. ten rezidavo Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto Kazys Graužinis su šeima. Kitoje pusėje Laimutė juodu rašalu užrašiusi sveikinimą savo mamai Marijai Šlapelienei: „Visos trys sveikiname Motulę su Velykų šventėmis linkėdamos kuo daugiausia sveikatos ir gero ūpo. Bučiuojame karštai. Laimutės ir Nijolytė. Roma 1934-III-20 d.“.

: 1934 m. prie Lietuvos ambasados Romoje, vadinamosios Villa Lituania, du Lietuvos politiniai veikėjai ir diplomatai su savo šeimos nariais. Iš kairės: pirmas sėdi Voldemaras Vytautas Čarneckis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje (1925–1939 m.), šalia jo – Jurgis Šlapelis, atvykęs iš Lietuvos aplankyti dukters, greta sėdi Šlapelio duktė Laimutė Graužinienė su dukrele Laimute, šalia jos Eleonora Čarneckienė ir trys Čarneckių vaikai– Liučija, Algirdas ir Vytautas. Dešinėje stovi Kazys Graužinis – Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto.

: 1935 m. Šlapelių dukra Laimutė Graužinienė su vyru diplomatu Kaziu Graužiniu keliauja po Italiją. Pora nusifotografavo Vezuvijaus ugnikalnio papėdėje.

: Laimutė ir Kazimieras Graužiniai vieši Jeruzalėje, 1937 m.

: Laimutė su vyru Atėnuose, prie Akropolio Propilėjaus, 1937.

: Laimutė su vyru Kazimieru, dukromis ir Eleonora Čarneckiene Vezuvijaus papėdėje, 1938 m.

: Laimutė Graužinienė su dukromis Romoje, 1936 m.

: Laimutė Graužinienė ir Eleonora Čarneckienė Romoje svečiuojasi pas grafus Pecci „Carpineto Romano“ pilyje, 1938 m. Moterys persirengusios pilies šeimininkų prosenelių kelių šimtų metų senumo suknelėmis. Kitoje nuotraukos pusėje juodu rašalu užrašyta: „Šv. Tėvo Leono XIII gimtinė, – gimtoji pilis „Carpineto Romano“. Iš kairės – Laimutė. P.P. Ministrienės: Čarneckienė ir Graužinienė svečiuose pas grafus Pecci, tos pilies savininkus. Leono XIII-tojo pra-pra- bobučių rūbais apsitaisiusios, bent prieš 3400 metų siūtais. Carpineto Romano. 1938-XI-4d.“.