Unikalią parodą, skirtą juvelyrikai iš plaukų, galite lankyti ir internete.
Paslaptingajame Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus rūsyje, kuris mena XV–XVII amžius, liepą veikė paroda „Juvelyrika iš plaukų: [ne]pamiršta tradicija ir prasmė“. Dabar ją apžiūrėti galite virtualiai:
Parodoje buvo pristatomi papuošalai iš plaukų: menininkės Linos Krasnovaitės-Siparienės autoriniai darbai, artefaktai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus bei parodos rengėjų asmeninės kolekcijos.
Paroda šia unikalia mūsų krašto paveldo tema Lietuvoje surengta pirmą kartą. Lietuvoje juvelyrikos iš plaukų tematika praktiškai netyrinėta, o plačiajam visuomenės ratui apskritai beveik nežinoma. Tačiau, nors dabar beveik pamiršta, juvelyrikos iš plaukų tradicija XIX amžiuje buvo gyva ir Lietuvoje, o plaukų gijų pynimo ant apvalaus stalelio technika buvo žinoma mūsų krašte.
Senosiose kultūrose žinota apie plaukuose slypinčią galią, išlaikomą ryšį su žmogumi, todėl plaukai dažnai naudoti apsaugai ir patys saugoti nuo neigiamų poveikių. Nuo seno iš plaukų buvo gaminami atminimo ir apsaugos papuošalai. Didžiausią pakylėjimą juvelyrika iš plaukų patyrė XIX amžiuje, ypač amžiaus viduryje.
Bet kam gi reikėjo iš tokios keistos medžiagos pagamintų papuošalų? Dažnai plaukų sruoga būdavo paskutinė mirštančiojo dovana, tad iš jos padirbintas papuošalas buvo brangus atminimas, nešiotas per visą gedulo laikotarpį. Tačiau būtų neteisinga tokius papuošalus sieti vien tik su gedulu – neretai tokia dovana buvo nuoširdžių jausmų, artumo, draugystės ženklas. Mergina dažnai dovanodavo mylimajam iš savo plaukų padarytą laikrodžio grandinėlę.
Lina Krasnovaitė-Siparienė juvelyrikos iš plaukų tema domisi nuo 2015 metų. Iš autentiškų XIX a. šaltinių ir remdamasi senaisiais artefaktais bei muziejų eksponatais, ji atkūrė pačią technologiją ir ne vieną plaukų gijų pynimo ant apvalaus stalelio raštą. Ši technika labai imli laikui, reikalaujanti itin daug kantrybės ir atidumo, tad neretai visos dienos darbo rezultatas „kabo ant plauko“ tiesiogine šio žodžio prasme…
Parodos organizatorius: „Filigrania“.
Partneriai: teatras „Arbatvakariai“, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Parodos eksponatų sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Tekstą parengė Rūta Krasnovaitė