Minime Laimutės Šlapelytės gimimo sukaktį – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Laimutė Šlapelytė, 1928 m. Fotografas Antoni Skurjat.

2016 metų rugpjūčio 13 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus minėjo 110-ąją Laimutės Šlapelytės-Graužinienės gimimo sukaktį. Vyriausioji Šlapelių duktė Laimutė Elena gimė 1906 m. Kviečiame žvilgtelėti į Laimutės gyvenimo akimirkas virtualioje parodoje.

Būdama devynerių, 1915 m., Laimutė įstojo į tik ką Vilniuje įsteigtą pirmąją lietuvišką gimnaziją, vėliau pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ją baigusi, nuo 1924 m. studijavo Stepono Batoro universitete, iš pradžių matematiką, vėliau teisę. Dalyvavo Vilniaus lietuvių studentų sąjungoje, buvo viena iš jos steigėjų. 1929 m. įgijo teisės magistrės laipsnį ir netrukus ištekėjo už Kazimiero Graužinio, dirbusio Nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Kaune. Daugelį metų Laimutė talkininkavo jam einant Lietuvos chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje. Vėliau, 1939 m. vyrą paskyrus nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai, išvyko į Buenos Aires, o Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis – į Urugvajų. 1947 m. šeima persikėlė į Montevidėjų, kur Graužinis ėjo ribotas diplomato pareigas. Gyvendama užsienyje Graužinienė organizavo šalpos darbą bei lietuvių visuomeninę veiklą, rinko paramą ir siuntas lietuvių tremtinių vaikams.

1962 m. mirus vyrui, pradėjo rūpintis persikėlimu į JAV. 1967 m. pavyko gauti teisę imigruoti ir 1968 m. įsikūrė Kalifornijoje, kur 20 metų pragyveno Santa Monikoje. Ten ir palaidota.

Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, kaip ir visi kiti Šlapeliai, puikiai valdė žodį ir nuo jaunystės bendradarbiavo spaudoje. Gyvendama Lietuvoje ji rašė straipsnius Vilniaus krašto katalikiškos orientacijos jaunimo žurnalui„Jaunimo draugas“ ir Kaune leistam žurnalui „Motina ir vaikas“, vėliau bendradarbiavo Pietų Amerikos leidinyje „Argentinos laikas“. Laimutė iš prancūzų kalbos išvertė Emmos F. Angell Drake knygą „Kas kiekvienai moteriai žinotina“, kurią redagavo tėvas Jurgis Šlapelis, o 1933 m. išleido „Sakalo“ leidykla.

: Laimutė Šlapelytė 10-ies mėnesių, 1907 m.

: Laimutė Šlapelytė 4,5 metukų. 1911 m. Fotografas Aleksandras Jurašaitis.

: Laimutė Šlapelytė mokinukė, 1915–1916 m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės, 1914 m.

: Marija Šlapelienė su vaikais pirmą kartą atvyko į Nepriklausomą Lietuvą. Jai iš dešinės sėdi dukra Laimutė, iš kairės – sūnus Skaistutis, už jo stovi dukra Gražutė

: Šlapelių vaikai atėjo maudytis į Valakampių paplūdimį. 1932 m. liepos 7 d. Šlapelių vaikai – kairėje Laimutė, dešinėje Gražutė, ant smėlio sėdi Skaistutis. Valakampiuose Šlapeliai turėjo šeimos vilą, kurioje mėgdavo vasaroti.

: Jono ir Eleonoros Piaseckų auksinės vestuvės. Visa giminė. 1923 m. Centre sėdi Jonas ir Eleonora Piaseckai. Iš dešinės tėvui – Marija Šlapelienė. Virš Piaseckų šviesiai apsirengusios stovi abi Šlapelytės – Laimutė ir Gražutė, šalia stovi Jurgis Šlapelis. Ant grindų viduryje sėdi Šlapelių sūnus Skaistutis.

: Gimnazistų ir pedagogų (Vytauto Didžiojo gimnazijos) iškyla, 1926 m. Pulkas moksleivių su mokytojais pievoje prie miško. Pirmoje eil. iš kair. 4-ta sėdi Laimutė Šlapelytė, tiesiai už jos sėdi Jurgis Šlapelis, centre, už jaunuolio su laikraščiu rankoje sėdi Gražutė Šlapelytė (su balta palaidine ir juoda kepurėle),pirmoje eilėje, centre sėdi kun. Kristupas Čibiras, paskutinėje eil. deš. stovi kun. Pranas Bieliauskas.

: Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai iškylauja, 1926 m.? Laimutė, trečia nuo krašto – Gražutė Šlapelytė.

: Vilniaus universiteto studentai. Tarp kitų – Laimutė ir Gražutė Šlapelytės, Čibiras.

: Dvi gimnazistės – Laimutė ir Gražutė Šlapelytės . 1923 m.? Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivės Laimutė ir Gražutė sėdi čiuožykloje ant suoliuko. Balta kepure ir šaliku – Gražutė.

: Šlapelių vaikai automobilyje. 1927 m. Iš dešinės antras – Skaistutis Šlapelis, šalia jo – Gražutė ir Laimutė Šlapelytės. Nuotraukos antrojoje pusėje juodu rašalu užrašyta: „Gerajai Gražutei nuo Negerojo majoro Balsio / 30-VII 1927 m.“

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės Palangoje, Tiškevičių rūmų parke, 1927 m.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės Palangoje, prie Tiškevičių rūmų. 1927 m. Pievoje prie Tiškevičių rūmų sėdi iš kairės antra – Laimutė Šlapelytė, iš dešinės antra – Gražutė Šlapelytė. Kiti asmenys – nežinomi. Antroje fotografijos pusėje Gražutės užrašas juodu rašalu: „Palanga / prie Tiškevičiaus rūmų / 1927.VIII.5.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės Palangoje, prie tvenkinio, 1927 m.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės prie tvenkinio Tiškevičių rūmų parke. 1927 m. Pirma iš kairės sėdi Laimutė, prie jos stovi būsimasis vyras Kazimieras Graužinis. Pirma iš dešinės sėdi Gražutė. Antroje pusėje užrašyta: „Palanga, Tiškevičiaus / parke, prie prūdo. / 1927.VII.31.“

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės simpatiškų karininkų draugijoje Palangoje, 1927 m.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės Palangoje, ant Naglio kalno. 1927 m. Gražutė klūpo ketvirta iš kairės, Laimutė sėdi antra iš dešinės.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės prie Naglio kalno. 1927 m. Dvylikos jaunuolių grupė pozuoja prie Naglio kalno Palangoje. Iš dešinės pirma stovi Laimutė, ketvirta – Gražutė. Antroje nuotraukos pusėje Gražutės užrašyta: „Palangos pušynėlyje, matyti Naglio kalnas / 1927.VII.24“.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės su draugais Palangos kopose. 1927 m. Antra iš kairės stovi Laimutė, Gražutė – antra iš dešinės.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su bičiuliais Nidos smėlyje, 1927 m. Laimutė sėdi antra iš kairės, Gražutė – ketvirta iš kairės.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės su drauge mokosi Gedimino kalno papėdėje. 1928 m. Universiteto studentės ruošiasi paskaitoms: pirma iš kairės sėdi Gražutė, antra – E. Valterytė, trečia – Laimutė Šlapelytė. Antroje pusėje užrašyta juodu rašalu: „Ne vieną ir ne dešimt kartų mūsų čia zubrinta / Vilnius, Gedimino kalnas 1928-X-22d.“

: Vyriausiosios Šlapelių dukters Laimutės portretas, darytas B. Brudner ateljė Vilniuje, 1928 m.

: Marija Šlapelienė su dukra Laimute. 1929 m. Fotografas Antoni Skurjat.

: Vilniaus studentų iškyla, 1928 m. Tarp kitų studentų antrame plane stovi Laimutė (kairėje) ir Gražutė (dešinėje) Šlapelytės. Antroje pusėje Gražutės užrašas juodu rašalu: „Vilniaus studenterija džiaugiasi pavasariu. 1928-V-6 d.“.

: Trys tautiniais rūbais pasipuošusios merginos: viduryje Laimutė Šlapelytė, kairėje – Liusia Valterytė, dešinėje – Marytė Čenytė. 1928 m.

: Laimutė Šlapelytė, 1928 m. Fotografas Antoni Skurjat.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su jaunimu ant Birutės kalno. 1927 m. Laimutė sėdi parietusi kojas pirma pirmoje eilėje, Gražutė stovi šešta iš dešinės.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su keturiom draugėmis Palangoje, pievoje. 1928 m. Gražutė guli viduryje, Laimutė – klūpi pačiame viršuje. Kitoje pusėje užrašyta: „Mergičkos berūkančios… Tik ne papierosus, o „Rūtos“ „Dūdeles“…

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės Palangoje, mokytojų sanatorijos verandoje. 1927 m. Laimutė stovi ketvirta iš kairės, Gražutė – antroje eilėje antra iš dešinės, sėdi ant turėklo, apsirengusi tautiniu kostiumu.

: 1928-ųjų liepą Šlapelienė su visais savo vaikais ir kitais giminaičiais ilsėjosi Palangoje. Prie Žaliosios vilos: iš dešinės pirma sėdi Gražutė, šalia jos – sesuo Laimutė, virš kurios, padėjusi ranką dukrai ant sprando sėdi Marija Šlapelienė. Pačiame viršuje stovi sūnus Skaistutis.

: Šlapelytės su kitais studentais prie geležinkelio. 1928 m. Pirmoje eilėje trečia iš kairės – Laimutė, virš jos – Gražutė.

: 1929 m. pulkas studentų – lietuvių ir ukrainiečių – ekskursijos į Trakus metu nusifotografavo prie pilies griuvėsių. Gražutė (stovi penkta iš kairės) ir Laimutė (stovi ketvirta iš dešinės) Šlapelytės tuo metu studijavo Vilniaus universitete. Antras iš kairės stovi Povilas Čibiras (vienas Vilnijos draugijos steigėjų, puoselėjo lietuvybę Vilniaus krašte. 1937 m. baigė Vilniaus universitete mediciną, kur vėliau daug metų dėstė. Parazitologijos pradininkas Lietuvoje, ilgą laiką vadovavo Infekcinių ligų katedrai).

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės studentų ekskursijoje po Vilniaus apylinkes, 1929 m.

: Šlapeliai su kompanija Nidos kopose. 1929 m. Antroje eilėje pirmas iš dešinės sėdi Kazys Graužinis, šalia jo – Laimutė. Už 9 dienų įvyks judviejų sutuoktuvės. Aukščiau už Laimutės sėdi Skaistutis, šalia jo – mama Marija Šlapelienė. Vidurinioji sesuo Gražutė – viršutinėje eilėje trečia iš kairės.

: Gražutė ir Laimutė Šlapelytės su šeimos draugais Palangoje, prie Birutės kalno. 1927 m. Laimutė (pačiame viršuje) ir Gražutė (antroje eilėje antra iš dešinės) su Alseikų ir Matijošaičių šeimomis. Antras nuo viršaus – Vytautas Alseika, žemiau – stovi gydytoja Veronika Alseikienė, jai prie kojų sėdi Marytė Alseikaitė, toliau, šalia Gražutės, sėdi Meikutė Biliūnaitė-Matijošaitytė. Pirmoje eilėje iš kairės – Stasys Matijošaitis, šalia jo, balta eilute – poetas Juozas Tysliava. Kitoje pusėje užrašyta: „Prie Palangos Liurdo / 1927-VIII-5“.

: Laive, plaukiant Nemunu. 1931 m.

: Laimutė, Gražutė ir Skaistutis Šlapeliai su draugais gamtoje. 1929 (?) m. Pirmoji iš kairės guli Gražutė, šalia jos tupi Skaistutis, šalia jo sėdi Laimutė.

: Laimutė Šlapelytė su drauge namuose, Pilies g. 1929 m. Laimutė sėdi savo namų svetainėje su drauge Maryte. Antroje pusėje užrašyta: „Laimučiukas su Maričiuke tarp paduškučių / Vilnius 1929-VII“.

: Šlapelių šeima savo namuose Pilies g. 1929 m. Fotografas Aleksandras Jurašaitis. Iš kairės ant kėdės sėdi dukra Gražutė, ant sofos – Marija Šlapelienė, Jurgis Šlapelis, dukra Laimutė, jiems prie kojų – sūnus Skaistutis.

: Laimutė ir Skaistutis Šlapeliai savo namuose. 1929 m. liepa.Tai viena paskutinių nuotraukų, kuriose dar netekėjusi Laimutė nusifotografavusi su savo šeimos nariais namuose Pilies g.

: Sužadėtiniai Laimutė Šlapelytė ir Kazys Graužinis Palangoje, 1929 m. Sužadėtiniai Laimutė ir Kazys Graužinis prieš vestuves pajūryje, Palangoje.

: 1929 m. Gražutė (centre, pirmoje eilėje) ir Laimutė (antroje eilėje trečia iš kairės) Šlapelytės garlaiviu plaukia iš Nidos. Šalia Laimutės (iš dešinės) sėdi jos būsimasis sutuoktinis Kazimieras Graužinis.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su draugėmis Palangoje. 1929 m. Iš dešinės stovi Gražutė, antra – Laimutė. Už savaitės įvyks jos ir Kazio Graužinio vestuvės.

: Jaunavedžiai Laimutė Šlapelytė ir Kazys Graužinis prie Marciniškių dvaro. 1929 m. Antroje pusėje Marijos Šlapelienės užrašyta: „Tėvų namuose. 10-ties metų pats Mieliausias Tutis užrašė – gerutis! Jo dėka –Tai –Jo!“.

: Laimutės Šlapelytės ir Kazio Graužinio sutuoktuvės Marciniškiuose. 1929 m.

: Sužadėtiniai Laimutė Šlapelytė ir Kazimieras Graužinis, 1928 m.

: Laimutės Šlapelytės ir Kazio Graužinio sutuoktuvės Marciniškiuose, 1929 m. Jaunieji Laimutė Šlapelytė, tapusi Graužiniene, ir Kazimieras Graužinis įeina į Graužinių šeimos dvarą Marciniškiuose, kur kelias dienas vyko vestuvių iškilmės.

: Vilniečiai po iškilmių Kaune, 1929 m. Fotografas E. Dryža. Iš kairės trečia stovi Gražutė Šlapelytė, penkta – jos sesuo Laimutė Graužinienė. Antroje nuotraukos pusėje violetiniu rašalu ovaliu spaudu atspausta fotografo pavardė ir adresas: „E. Dryža / Šančiai / IV kranto g. 1“. Taip pat juodu rašalu užrašyta: „Vilniečiai 1929 rugpjūčio m. 15 d. parado aikštėje po iškilmių / Kaunas“.

: Jurgis, Laimutė, Gražutė ir Skaistutis Šlapeliai „bričkoje“, 1930 (?) m. Iš dešinės: pirmas – Jurgis Šlapelis, penkta – Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, šalia jos – Gražutė Šlapelytė ir Skaistutis. Antroje nuotraukos pusėje kažkieno violetiniu pieštuku sunkiai įskaitomu raštu užrašyta: „Laimute, ačiū už laiškutį – parašysiu, kaip būsi Vilniuje, o dabar – ant visi linkėjimai“.

: Keturios dukterų kartos. 1932 m. Šlapelių šeimos vasarnamyje Valakampiuose įsiamžino keturios giminės kartos. Kairėje sėdi Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, dešinėje – jos motina Elena Piaseckienė, stovi Laimutė, ant kėdės – jos dukrelė Laimutė Graužinytė.

: Valakampiuose: Eleonora Piaseckienė, Marija Šlapelienė, Laimutė Šlapelytė Graužinienė su dukrele Laimutyte, I931m.

: Šlapelių vaikai šeimos vasarnamyje Valakampiuose. 1932 m. Pirma iš dešinės sėdi Gražutė, šalia jos – Laimutė Graužinienė, tuometinio prezidento Antano Smetonos sekretoriaus Kazio Graužinio žmona, ant žemės išsitiesęs sūnus Skaistutis.

: Šlapeliai su visais savo vaikais ir dviem anūkėmis prie vilos Valakampiuose. 1934 m. Visi Šlapeliai – ant žemės sėdi duktė Gražutė, stovi iš kairės pirmas – Jurgis Šlapelis, prie jo Marija Šlapelienė, šalia jos – sūnus Skaistutis, prie jo – vyresnioji duktė Laimutė, kurios vyras tuo metu jau ėjo Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio prie Šv. Sosto pareigas. Laimutė atvyko pasisvečiuoti į Lietuvą iš Romos su dviem dukrelėmis – vyresniąja Laimute ir mažesniąja Nijole.

: Laimutė Graužinienė su dukrele vieši tėvų viloje Valakampiuose. 1932 m.

: Laimutė Graužinienė su dukrele Valakampiuose. 1932 m.

: Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose, 1932 m.

: Šlapelytės su drauge O. Perednaite Švenčionyse. 1932 m. Trys draugės ant akmenų Švenčionių apylinkėse.

: Laimutė ir Gražutė Šlapelytės su dviem draugėmis Švenčionyse, 1932 m. Iš kairės: Laimutė Graužinienė, O. Perednaitė, Gražutė Šlapelytė ir P. Cicėnaitė.

: Laimutė ir Gražutė su dviem draugėmis Švenčionyse. 1932 m. Švenčionyse, kur tuo metu Gražutė dirbo mokytoja. Priekyje sėdi Gražutė, už jos – P. Cicėnaitė, kairėje stovi Laimutė Graužinienė, šalia jos – O. Perednaitė.

: Kazys ir Laimutė Graužiniai su dukrele vieši draugų sodyboje. 1930–1931 m. Diplomatas Kazys Graužinis – pirmas iš kairės. Pirmoji iš dešinės – Gražutė su dukterėčia Laimute, Graužinių pirmagime. Šalia stovi Laimutė.

: Kazys Graužinis savo darbo kabinete Kaune. 1930 m. kovo mėn. Fotografijoje užfiksuotu laiku (1929 –1932 m.) K. Graužinis buvo prezidento Antano Smetonos sekretorius. Nuo 1932 iki 1939 m. Graužinis buvo laikinasis reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto, vėliau – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Pietų Amerikai.

: Graužinių dukrelė dar be vardo. 1931 m. Nuotrauka daryta Kaune, kur tuo metu Kazimieras Graužinis ėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos sekretoriaus pareigas (1929–1932 m.). Kitoje nuotraukos pusėje Laimutės Šlapelytės-Graužinienės užrašytas sveikinimas broliui Skaistučiui, į jį kreipiantis savo mažos dukrelės vardu „Dėde Tuti! Sveikinu Tave pabaigusį dvylika metų. Greit tikiuosi ir susipažinti su Tavimi. Taigi iki pasimatymo. Už dar vis bevardę mažytę pasirašo jos mamytė Laimutė. 29/V. 1931“.

: Laimutė Šlapelytė-Graužinienė su dukrele Laimute ant kelių. 1931 m. Šlapelių dukra Laimutė vasaroja savo tėvų vasarnamyje Valakampiuose. Tuo metu jos vyras Kazimieras Graužinis ėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos sekretoriaus pareigas (1929–1932 m.).

: Laimutė Graužinienė su dukrelėmis Laimute ir Nijole Romoje, 1934 m. Nuo 1932 m. ten rezidavo Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto Kazys Graužinis su šeima. Kitoje pusėje Laimutė juodu rašalu užrašiusi sveikinimą savo mamai Marijai Šlapelienei: „Visos trys sveikiname Motulę su Velykų šventėmis linkėdamos kuo daugiausia sveikatos ir gero ūpo. Bučiuojame karštai. Laimutės ir Nijolytė. Roma 1934-III-20 d.“.

: 1934 m. prie Lietuvos ambasados Romoje, vadinamosios Villa Lituania, du Lietuvos politiniai veikėjai ir diplomatai su savo šeimos nariais. Iš kairės: pirmas sėdi Voldemaras Vytautas Čarneckis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje (1925–1939 m.), šalia jo – Jurgis Šlapelis, atvykęs iš Lietuvos aplankyti dukters, greta sėdi Šlapelio duktė Laimutė Graužinienė su dukrele Laimute, šalia jos Eleonora Čarneckienė ir trys Čarneckių vaikai– Liučija, Algirdas ir Vytautas. Dešinėje stovi Kazys Graužinis – Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto.

: Jurgis Šlapelis svečiuojasi Romoje. 1934 m. Jurgis Šlapelis (sėdi) svečiuose pas dukrą Laimutę Romoje.

: Jurgis Šlapelis vieši Romoje, Šv. Povilo bazilikoje. 1934 m. Jurgis Šlapelis viešnagės Romoje metu su dukros Laimutės šeimyna. Jurgis Šlapelis stovi su lazda, šalia Laimutė ir žentas Kazimieras, kairėje – dukrelė Laimutė.

: 1935 m. Šlapelių dukra Laimutė Graužinienė su vyru diplomatu Kaziu Graužiniu keliauja po Italiją. Pora nusifotografavo Vezuvijaus ugnikalnio papėdėje.

: Laimutė ir Kazimieras Graužiniai vieši Jeruzalėje, 1937 m.

: Laimutė su vyru Atėnuose, prie Akropolio Propilėjaus, 1937.

: Laimutė su vyru Kazimieru, dukromis ir Eleonora Čarneckiene Vezuvijaus papėdėje, 1938 m.

: Laimutė ir Kazimieras Graužiniai su dukrelėmis Romoje. 1935 m.

: Laimutė Graužinienė su dukromis Romoje, 1936 m.

: Laimutytė ir Nijolytė margina kiaušinius. Velykų išvakarėse Graužinių dukrelės margina kiaušinius. Antroje pusėje užrašas: „Bobutei. Velykinių margučių dažymas. Roma. 1938-IV-13 d.“

: Diplomatas Kazys Graužinis su šeima Romoje, savo rezidencijoje. 1939 m. Laimutė, ištekėjusi už diplomato Kazio Graužinio, nuo 1932 m. su šeima gyveno Romoje, kur jos vyras ėjo Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio prie Šv. Sosto pareigas. Fotografuota šeimos rezidencijoje. Kitoje pusėje užrašyta: „Mūsų sodelio kamputis / Roma / 1939-VI-16 d.“

: Laimutė su šeima Romoje, prie savo namo. 1937 m. Graužiniai su dukrelėmis apžiūri namus, kuriuose turi įsikurti. „Būsimajam mūsų darželyje. Roma 1937-V-10“.

: Laimutė Graužinienė ir Eleonora Čarneckienė Romoje svečiuojasi pas grafus Pecci „Carpineto Romano“ pilyje, 1938 m. Moterys persirengusios pilies šeimininkų prosenelių kelių šimtų metų senumo suknelėmis. Kitoje nuotraukos pusėje juodu rašalu užrašyta: „Šv. Tėvo Leono XIII gimtinė, – gimtoji pilis „Carpineto Romano“. Iš kairės – Laimutė. P.P. Ministrienės: Čarneckienė ir Graužinienė svečiuose pas grafus Pecci, tos pilies savininkus. Leono XIII-tojo pra-pra- bobučių rūbais apsitaisiusios, bent prieš 3400 metų siūtais. Carpineto Romano. 1938-XI-4d.“.