Liepos 21 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyko japonų pianisto Genzoh Takehisa koncertas. Šis nuo vaikystės visiškai neregintis muzikas yra įrašęs ir išleidęs per 30 kompaktinių plokštelių. Koncertas – tai vienas iš projekto „Dvi salos“ renginių.
„Dvi salos“ – tai tarpdisciplininis projektas, jungiantis ekspozicijas iš dviejų valstybių, Japonijos ir Islandijos. Projektą lydėjo du koncertai – pirmasis Kaune parodos atidarymo vakarą, M. Žilinsko dailės galerijoje, o antrasis – Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.
Apie projektą:
Abi tautos – islandai ir japonai – globaliame šiandienos pasaulyje išsiskiria išlaikytomis giliomis kultūrinėmis šaknimis bei stipriu ryšiu su gamta.
Abi šalys yra ties kontinentiniais tektoniniais lūžiais ir tai sąlygoja didelį seisminį aktyvumą. Šių abiejų šalių klimatui būdingi ryškūs kontrastai – stiprūs vėjai ir liūtys, taifūnai, pūgos. Stiprus gamtos poveikis grūdino ten gyvenančių tautų charakterį – tam, kad išgyventum visais laikais reikėjo daug ištvermės, ryžto, išmanymo bei valios. Nelengvos gamtinės sąlygos lėmė ir visuomeninių procesų raidą – būtinybė burtis buvo viena iš išgyvenimo sąlygų – atskiras individas turėjo labai mažai šansų išlikti. Gal todėl Islandija gali didžiuotis pirmuoju pasaulyje žinomu parlamentu.
Nežiūrint tam tikro atstumo nuo didžiųjų kontinentų ir galimos geografinės izoliacijos, abi šalys yra ypatingai išsivysčiusios ir vienos pirmaujančių pasaulyje. Tai turi įtakos ir kultūriniams procesams – jie yra labai svarūs visose kūrybos kryptyse.
Abi šalys svarbios Lietuvai ir politiniu aspektu – Islandija buvo pirmoji pasaulio valstybė, išdrįsusi oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
Japonija gali didžiuotis savo ambasadoriumi Čijune Sugihara – didžiuoju humanistu, nepabūgusiu sulaužyti diplomato paklusnumo įžadus ir savo parašais išgelbėjusiu ne vieną tūkstantį žydų gyvybių.
Lietuva abiejų šalių menininkus sudomino savo turtingu kultūriniu paveldu, gamta ir unikalia kalba, kuri gali būti įvardijama kaip tam tikra baltų sala (kartu su Latvija), apsupta slavų ir germanų genčių.
Ryškios paralelės matyti ir žvelgiant į visų trijų šalių religijos istoriją – Lietuva buvo paskutinė Europoje krikštą priėmusi valstybė, kartu ir ilgiausiai pagonybės ženklus išlaikęs kraštas.
Tiek Japonija (ilgą laiką išpažinusi šintoizmą ir tik vėliau budizmą), tiek ir Islandija (iš pradžių – pagonybė ir tik vėliau – krikščionybė) labai pagarbiai vertina abi religijas ir vertina jų indėlį kultūros bei visuomenės vystymuisi.
Tikimasi, kad tokių ryškių ir savitų kultūrų atstovai bendrame projekte sukurs įtaigią erdvę skirtingoms asmenybėms pasireikšti. Kiekvienas autorių išsiskiria savitomis vertybėmis ir požiūriu, tačiau tam tikros jungtys ir paralelės skatina gilintis į jų kūrybą.
Projekte dalyvaujantys menininkai, derindami savitas unikalias patirtis ir vadovaudamiesi skirtingomis saviraiškos strategijomis, pateikė savarankiškas ekspozicijas.
Projekto dalyviai menininkai:
Mireya Samper (Islandija);
Mikio Kawasaki (Japonija);
Hiroshi Egami (Japonija);
Taeko Mori (Japonija).
Projekte dalyvaujantys atlikėjai:
Genzoh Takehisa (Japonija) – kompozitorius ir atlikėjas (fortepijonas, vargonai ir kt. klavišiniai instrumentai);
Mariko Yamaguchi (Japonija) – smuikas.