Kovo 21 d. muziejuje buvo atidaryta dzenbudistų vienuolio Su Do Ksa Kunsunim kaligrafijos paroda.

Pietų Korėjoje gyvenantis vienuolis Su Do Ksa Pang Džiang Siol Džiong Kunsunimas (Su Deok Sa Bangjang Seol Jeong Kunsunim) studijavo Haeinsa Gangwon šventykloje, vėliau praktikavo Bėmosa (Beomeosa) ir Bongama dzeno šventyklose. Buvo Su Dok Sa šventyklos abatas ir vienuoliktasis Čiogjė (Jogye) ordino senato prezidentas. 2011 m. apdovanotas Dė Džion Sa titulu (Dea Jong Sa) – Garbingas ir Didis Mokytojas – tai aukščiausias Čiogjė ordino suteikiamas apdovanojimas. Šiuo metu Kunsunimas yra ketvirtasis Doksungo (Dooksung) vienuolyno Pang Džiangas. Šis vienuolis yra žinomas kaip puikus kaligrafijos meistras. 2006 m. jis lankėsi Vilniuje.

Kaligrafijas aiškino ir kelias dienas dzen praktiką muziejuje atliko vienuolis Bo Haeng Sunim (Kęstutis Marčiulynas). Parodą lydėjo išsami videomedžiaga apie kaligrafijos rašymo meną ir patį Su Do Ksa Kunsunimą.

Ši kaligrafijų paroda iš Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus keliavo į Kauną (Kauno įvairių tautų kultūros centras) ir vėliau – į Klaipėdą (Miesto savivaldybės viešoji biblioteka).

Sutrumpintas vienuolio iš Lietuvos Won Bo Sunim interviu su kaligrafijos meistru:

Kaip susidomėjote kaligrafija? Kada pradėjote domėtis ir pas ką mokėtės kaligrafijos meno?

Korėjiečių visuomenėje yra tradiciška nuo mažens mokytis kaligrafijos. Kiekvienoje šeimoje kiniškų hieroglifų rašymas – privaloma ugdymo dalis. Pirmą kartą parašiau raidę, kai man buvo ko gero šešeri.

Kaligrafija mane visuomet traukė, tačiau tuomet, kai tapau vienuoliu, atsirado visokiausių reikalų. Keturiasdešimt metų kaligrafijai neatsirado laiko. O kai tapau laisvesnis, niekada rašymui neskyriau daugiau dėmesio. Nemaniau, kad esu didis kaligrafijos meistras. Ir dabar nemanau, kad rašau labai gerai. Tiesiog esant reikalui kartais parašau keletą raidžių.

Rašto, raidės tikslumas yra svarbus. Tačiau daug svarbesnis dalykas – reikšmė, kuri telpa kiekviename ženkle. Svarbu perduoti tas reikšmes ir paaiškinti platesnei auditorijai. Tai gali būti proga pamatyti save iš šalies. Tai gali būti atgaila ir nuskaidrėjimas. Būtent norėdamas per kaligrafiją nuskaidrinti žmonių sielas, profesionaliai užsiėmiau kaligrafija. Todėl rašydamas labiau akcentuoju ne rašmens meninę vertę, o rašmenyje talpinamą reikšmę.

Keliuose ženkluose yra sutalpinami išminties klodai.  Kaligrafijoje yra labai svarbi meninė vertė, rašymo technika, tačiau kaligrafijos mokymas ne mažiau akcentuoja ir turinį, kuris talpinamas rašmenyse. Tai gali būti gyvenimo pamokymai apie priežastį ir pasekmę, nušvitimą, moralines vertybes. Visa tai gali būti patalpinta  keliuose rašmenyse. Yra buvę, kad žmogus kaligrafijoje pamato savo gyvenimo atspindį, taip dar kartą peržvelgia gyvenimą ir randa kryptį.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kuo skiriasi kaligrafija, praktikuojama šventykloje, nuo pasauliečių praktikuojamos kaligrafijos?

Pasauliečių praktikuojamoje kaligrafijoje nėra taip akcentuojama rašmenyje talpinama esmė. Šventykloje labiau pabrėžiamos visos gilios prasmės ir esmės. Čia svarbesnis nubudimas, sielos tyrumas. Būtent šventyklų kaligrafijos turi vesti į nušvitimą ir sielos ramybę.

Ar rašydamas kaligrafiją tai darote susikoncentravęs?

Rašant protas yra tuščias – laisvas nuo bet kokių žemiškų aistrų ir geidulių.

Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms, kurie apsilankys jūsų darbų parodoje?

Pirmą kartą, kai lankiausi Lietuvoje, 2006 metais, kartu su manimi buvo ir vienuoliai Bo Haeng Sunim, ir Won Bo Sunim. Teko susitikti su Lietuvos budistais, kalbėtis apie Budos mokymą. Budos mokymas yra teisingas mokymas. Ypatingai tai tinka XXI a. žmonijai. Kiekvienas žmogus, besiremdamas Budos mokymu gali rasti laimę, laisvę, harmoniją su savimi, savo paties išmintį, gėrį. Budos mokyme yra kelias ne tik į savo paties laimę. Tai kartu yra kelias ir į kitų žmonių laimę. Dzeno mokymas yra ir būdas pamiršti žmogišką kančią. Kaligrafijų paroda turėtų būti proga pajusti tikrąjį budizmą. Budizmas yra visuomet naujas mokymas. Yra detalių ir potyrių, kurių iki galo nesuprantame. Budizmas – tai mokymas, kuris įgyvendinamas praktiškai iki galo suvokus gyvybės esmę.
Kančios priežastis yra pyktis, aistra, neišmanymas, puikybė, dvejonės, klaidingas mąstymas. O tai amžiams ištrinti iš sielos galima per dzeno praktiką. Dzenas – tai nėra kažkokia ypatinga religija, skirta tik tam tikriems žmonėms. Visa žmonija per dzeną gali rasti ramybę sau, gali rasti jėgų, drąsą, išmintį, kryptį, kuria reikėtų eiti. Tikrasis kelias rasti visus šiuos dalykus yra dzenas.

Dzenas parodo, kaip atrasti tikrąją prigimtį, visą esybę. O per tą tikrąją esybę, kurią atskleidžia dzenas, tampa įmanomi ir didesni tikslai: taika visame pasaulyje, meilė žmonijai ir rūpestis ja, žmonijos laimė, palaima.

Dėl neteisingo mąstymo ir veiksmų mes kenčiame, patiriame skausmus, tačiau ištaisius tas klaidas mąstyme ir veiksme, visą kančią ir skausmus galima panaikinti visam.

Visas dzenbudizmo mokymas yra sudėtas ir į kaligrafijas. Tad būčiau labai dėkingas, jei iki galo suprastumėte tą kaligrafijų turinį, tas prasmę, kuri talpinama kaligrafijos darbuose, ir galėtumėte pritaikyti tai gyvenime.