Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus įsikūręs visiems gerai žinomoje pagrindinėje Vilniaus
senamiesčio gatvėje – Pilies g. 40. Čia prabėgo didelė dalis Marijos ir Jurgio Šlapelių – knygininkų,
kultūrininkų, visuomenininkų, svariai prisidėjusių prie lietuvybės darbo Vilniuje XIX a. pabaigoje-XX a.
pradžioje, gyvenimo.
Su edukacinės programos dalyviais susitinkame Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus kiemelyje,
mažame ir labai jaukiame. Edukatorė pasakoja, jog šis Pilies gatvės namas labai senas, istoriniuose
šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XVII amžiuje ir priklausė auksakaliui Stanislovui Danilovičiui. Vėliau
namas sudegė, buvo atstatytas, pirmame aukšte įrengta krautuvėlė, antrajame – nuomojami
gyvenamieji kambariai. Mažame uždarame kieme buvo arklidė dviems arkliams laikyti ir sandėlis. Šio
namo savininkai dažnai keitėsi, kurį laiką jis buvo neprižiūrimas ir apleistas. Namas turi XV–XVI
amžiumi datuojamus rūsius, kuriuose iki mūsų dienų išliko daug autentiško mūro ir architektūrinių
elementų. Apsilankę muziejaus požemiuose pamatysime, kaip tais laikais atrodė namų rūsiai, kurie
dažniausiai buvo reikalingi laikyti maisto produktams. Ir suprasime, kuo skiriasi senoviškos plytos nuo
naujų, autentiškas mūras nuo jau pakitusio dėl įvairių remonto darbų.
Marija ir Jurgis Šlapeliai namą įsigijo 1926 metais iš tuometinių savininkų Ginstlingų. Pradinį Šlapelių
įnašą sudarė už vekselius gauti 2 tūkstančiai Amerikos dolerių.
Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija Šlapelienė savo gyvenimus paskyrė Lietuvos nepriklausomybės ir
lietuvių kalbos puoselėjimui ir saugojimui. Jurgis buvo baigęs medicinos mokslus, tačiau dirbo širdžiai
mielą kalbininko darbą, sudarinėjo ir leido žodynus, redagavo lietuviškus leidinius ir vertė knygas iš
įvairių kalbų, buvo Lietuvos mokslo draugijos narys, dėstė lietuviškoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje
Vilniuje. Marija – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens pirmoji atlikėja‚ aktyvi
įvairių lietuviškų vakarų dalyvė. 1906 metais Šlapeliai Vilniuje įsteigė lietuvišką knygyną, kuris
didžiulių jų pastangų dėka veikė per visas okupacijas – 40 metų. Tačiau knygynas visą savo gyvavimo
laiką buvo ne šitame name – jis veikė Dominikonų gatvėje, nuomojamose patalpose.
Pirmąjį savo gyvenamojo namo aukštą Šlapeliai nuomojo, jame buvo bandelių kepyklėlė ir
parduotuvė. Šeima gyveno antrajame aukšte. Šiame name visais laikais gyveno ir vaikai.
O kur vaikai – ten žaidimai.
Šiandieną mes pažaisime vieną senovinį žaidimą.
Grupė suskirstoma į komandas po du. Kiekviena komanda gauna po „ įrankį“ – ant dviejų tvirtų
lazdelių suvyniotą virvutę, kurios viduryje yra pritvirtintas vidurio žymeklis. Virvutė išvyniojama į abi
puses, maždaug po 2 metrus. Žaidimo dalyviai (pora), paėmę tvirtai už lazdelių galų ir įtempę virvutę,
stengiasi kuo greičiau suvynioti ant lazdelės savo virvutės pusę iki vidurio žymeklio. Kuris pirmasis
pasiekia vidurio žymeklį, tas laimi.
Tas, kuris iš poros laimėjo, stoja į porą su kitu laimėtoju ir varžosi su juo.
Varžybos vyksta tol, kol paaiškėja trys laimėtojai. Jie gauna prizus – muziejaus lankstinukus.
Programos trukmė – 45 minutės
Priemonės:
Žaidimui skirti lazdelių-virvučių komplektai;
Prizai-muziejaus lankstinukai.
Programą parengė muziejininkė-edukatorė Julija Jonaitienė.
Žaislo fotografija paimta iš „Žaislų muziejaus“ nuotraukų duomenų bazės.