„Grindinio festivalis“ baigėsi, bet atmintyje iškyla renginių vaizdai.

Pirmoji diena

„Grindinio festivalis“ Pilies gatvės praeivius pakvietė stebėti Gatvės teatro interakciją „Mirties kvintetas“. Mirtis šalia mūsų, ji netikėta ir skaudi, verčianti mus gedėti. Tačiau gyvenimas dėl jos nesustoja, gatvės vis viena šurmuliuoja, grindinys skamba nuo žingsnių, praeiviai stabteli ir nueina.

Eskizo aktoriai Vytautas Kontrimas, Jūratė Širvytė, Edvardas Giedraitis, Margarita Bladženauskaitė, idėjos autorius Adrian Schvarzstein.

Stebėtina, kad vilniečiai tokie betarpiški ir linkę įsijungti į teatro veiksmą – netikėtas praeivis, solidaus amžiaus žilagalvis, bandė bučiniu atgaivinti mirties pakirstą merginą.

Antroji diena

„Grindinio festivalis“ įsibėgėja. Vos prasikrapštę nuo miego akis tėveliai su vaikais šeštadienio rytą būrėsi į „Miestinėjimus šeimoms po Šv. Jono ir Pilies gatves“. Labai susidomėję vaikai šniukštinėjo ir ieškojo, kur buvęs namo šeimininkas senovėje paslėpė neįkainojamus lobius. Pasipylė mažųjų smalsučių klausimai: o kas yra žibintininkas, kodėl festivalis vadinasi grindinio? Ekskursiją vedė Rūta Norkūnė.

Pilies gatvės praeiviai stabteli prie Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus, kur įsikūrė žolininkės. Paskanauti pievomis kvepiančios arbatos, sužinoti apie gydančias savybes, pasidomėti senųjų žolininkių tradicijomis kvietė Rita Balkutė iš tradicijų centro „Būties ratu“.
Na ir prieš pat pietus, kad seilė dar labiau nutįstų, galima buvo paklausyti Rimvydo ir Anželikos Laužikų paskaitos „Pietūs pagal Vilniaus kuchmistrą Janą Szyttlerį: XIX a. patiekalai, jų istorijos ir rekonstrukcijos“. Ir ne tik paklausyti, bet ir degustuoti krupnyką.

Nemaišykite su laipsnių turinčiu krupniku, nes tai tiršta, soti ir senovinė sriuba.

Trečioji diena

Nukaukšėjo sekmadienį grindinu paskutinė festivalio diena.

Ji prasidėjo vaikų susibūrimu Šlapelių muziejaus svetainėje, kur drauge su „Stalo teatru“ kūrė šešėlių spektaklį „Vilniaus įkūrimo legendą“. Juk ne kitaip – meilė savo miestui ateina drauge su pasaka, legenda, daina. Pasirodo, vaikai šešėliuose įžvelgia daugiau, nei suaugęs žmogus. Jų vaizduotė laki ir nepakartojamai originali.

Leidomės Pilies gatve žemyn ir stabtelėjom prie Signatarų namų, kur „Istorijų kioske“ galima buvo klausti apie Vilniaus istoriją, pasidomėti Signatarų namų veikla.

Kur buvus, kur nebuvus pasirodydavo Vilniaus miesto globėja ponia Kazė. Ji ne tik įžymi Vilniaus gyventoja, bet ir miesto gyvenimo stebėtoja. Gatvės interakcijos „Grindinio nuogirdos“ su aktore Virginija Kuklyte metu ponia Kazė pažėrė daug naudingos informacijos apie namų ūkio darbus, obuolius, muziką, šokius, valgius. Mat ponia, pastebėjusi, kad darosi nepopuliaru savo namų langus dengti užuolaidomis, mėgsta vakarais pasivaikščioti ir stebėti languose atsispindintį mūsų gyvenimą. Nenustebkit, kad kitą kartą galite išgirsti pasakojimą apie jus.

Nepasimirš „Kvapni ir paslaptinga… Meduolio istorija“, papasakota Rūtos Krasnovaitės, Linos Krasnovaitės-Siparienės („Filigrana“) ir Kristijono Sipario (teatras „Arbatvakariai“) LDK Valdovų rūmuose. Kas galėtų būti stebėtino meduolyje? Tačiau jo atsiradimo istorija nuostabi: nuo paprasto paplotėlio iki paauksuoto meno kūrinio, kurio ir atsikąsti nedrąsu. Meduolio receptai buvo paslaptis, perduodama iš kartos į kartą. Klausytojai ne tik pamatė teatralizuotą pasakojimą, bet ir ragavo aromatais ir skoniu stebinančių meduolių.

Įsimintina ir prof. dr. Alfredo Bumblausko paskaita „Katė kaip Lietuvos civilizacijos ženklas“, visiškai sujaukusi klausytojų suvokimą apie mūsų krašto civilizacijos raidą. Savo stiliumi, pusiau rimtai, pusiau juokais, net nesuprasi, profesorius stumtelėjo mus pamąstyti – iš kur mes, kas mes, kaip formavosi mūsų tauta, kur mes nueisime… Paskaita- buvo postūmis daugiau domėtis, skaityti, išgirsti.

Festivalis buvo skirtas smalsiems, žingeidiems, nepasėdintiems vietoje, norintiems pažinti ir bendrauti.

Lauksime jūsų visų kitų metų festivalyje.

Nuotraukų ir istorijų autorė – Alma Plerpaitė.