Maloniai kviečiame Jus į Palermo miesto fotomenininkės Eleonoros Orlando parodos „Tapatybė“ atidarymą, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 1 d. (ketvirtadienį) 13 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių name muziejuje (Pilies g. 40).
Ši paroda – tai atrinktų istorijų apie migraciją ir priverstinį perkėlimą, nufotografuotų dviem skirtingais istoriniais momentais, pristatymas.
Pirmoji dalis, sukurta Paryžiaus Jean Quarré vidurinėje mokykloje 2016 m., pristato pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir ekonominių migrantų iš Pietų Sudano, Afganistano ir Eritrėjos portretus. Antroji – Palermo vienuolyne Convento delle Ancelle 2022 m., pristato ukrainiečių pabėgėlių po Rusijos invazijos į Ukrainą portretus.
Renginyje dalyvaus Italijos ambasadorius J.E. Diego Ungaro bei Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Paroda organizuojama bendradarbiaujant Vilniaus ir Palermo miestams.
Paroda veiks iki rugsėjo 14 dienos.
Kolekcija pradėta kurti kaip identifikacinė dokumentinė fotografija, todėl ir jos pavadinimas
transformavosi į fotografiją apie gyvenimišką migracijos patirtį ir virto kolekcija, kviečiančia
apmąstyti visą migracijos patirties spektrą.
19-ajame Paryžiaus rajone esančioje Žano Kvarė vidurinėje mokykloje gyvena šimtai pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir ekonominių migrantų, daugiausia iš Pietų Sudano, Afganistano ir Eritrėjos, kurie prieš tai gyveno palapinėse gatvėje.
Antrosios dalies personažai fotografuoti Palerme, prie vienuolyno, kuriame šiuo metu apgyvendinti ukrainiečių pabėgėliai – moterys ir vaikai – po Rusijos invazijos į Ukrainą. Italija šiuo metu yra
priėmusi daugiau kaip 100 tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.
Asmens tapatybės dokumentai mums ir pasauliui pasako, kas mes esame, iš kur esame kilę. Turtėti
asmens tapatybės dokumentą yra ne tik pagrindinis reikalavimas šalyje, į kurią migrantas atvyko, bet ir būtinybė kaip žmogui naujoje aplinkoje, kurioje atsidūrė, bandant susikurti naują gyvenimą.
Susirasti tapatybę ir kartu atkurti savo tapatybę tarp to, ką prarado, nėra paprasta užduotis. Tai, kaip
žmogus pasirenka save identifikuoti, tebėra neišspręstas klausimas net ir tiems, kurie nebuvo
iškeldinti. O šį siaubą patyrusiems – tai kelionė, kuri prasideda atvykus į prieglobsčio šalį.
Kas aš esu ir kuo aš galiu būti?
Šis rinkinys kviečia visus peržiūrėti savo tapatybės supratimą ir požiūrį į migraciją, įsijaučiant įžmogiškąsias istorijas, kurios slypi už dažnai klišinio šios temos suvokimo.
Menininkė Eleonora Orlando gimė 1973 m. Palerme, bet daug metų gyveno tarp Paryžiaus ir Kanados, kol
grįžo į savo gimtąjį miestą.
Jos darbai buvo eksponuojami eksperimentinės fotografijos centre Palerme, 2017 m. Venecijos fotografijos
trienalėje ir keliaujančioje parodoje „Nepamirštama vaikystė“.
Pirmąją personalinę parodą menininkė surengė Magione meno rajone Palerme. Eleonora buvo oficiali PBSI (Palermo Ballet Summer Intensive) fotografė. Tai buvo dvejus metus trukusi nauja Amerikos kultūrinė iniciatyva Palermo mieste.
2018 m. ji sukūrė asmeninį aplanką, kurį išleido „89 Books“.
Nuo 2020 m. Eleonora bendradarbiauja su Europos šalių vyriausybėmis, fotografuodama Jasmine tinklo
veiklos akimirkas ir rengdama fotografijų albumą „Pasaulis yra mano“, šiuo metu spausdinamo penkiomis
kalbomis.
Menininkė bendradarbiauja su žurnalu „Mezzocielo“, kuriam vadovauja Letizia Battaglia.
2020 m. liepą ji atidarė personalinę parodą „Virginia 1908“, kuri demonstruojama Florio stende Palerme.
2022 m. Romoje, Palazzo Cesi, Acquasparta, Eleonora pristatė savo naujausią asmeninį projektą „Identity“
(„Tapatybė“), kurio dalis eksponuojama šioje parodoje.
***
Born in Palermo in 1973, Eleonora Orlando has for many years lived between Paris and Canada
before returning to Palermo, her hometown. Her works have been exhibited to mention some; at the
Experimental Photography Center in Palermo, the Venice Triennale of photography in 2017 and at
the travelling exhibition “Unforgetable childhood”.
Her first solo exhibition was at the Magione Art Districts in Palermo. Eleonora was the official photographer of the PBSI, Palermo Ballet Summer Intensive, a new American cultural initiative in the city of Palermo for two years.
In 2018 she produced a personal folio published by 89 Books. Since 2020 Eleonora has been collaborating with the European government through her photography in the Jasmine network initiative and the photographic illustration of the volume “The world is mine”, currently printed in five languages.
She collaborates with the Mezzocielo magazine directed by Letizia Battaglia.
In July 2020 she inaugurates a solo exhibition entitled „Virginia 1908“ held at the Florio Stand in
Palermo.
In 2022 she exhibited her latest personal project "Identity" at Palazzo Cesi in Acquasparta in Rome.
A Presentation of a selection of stories of migration and forced displacement taken in 2 different
historical moments; one at the Lycée Jean Quarré Paris 2016 and the second at the Convento delle
Ancelle Palermo, 2022.
A collection initiated as an Identification document photography hence the title, and transformed in
to a snapshot on the lived experience of migration evolving into a collection that calls for reflection
on the full range of the experience of migration.
The Lycée Jean Quarré, in the 19éme arrondissment (19 th District), occupied by hundreds of
refugees, asylum seekers and economic migrants mainly from South Sudan, Afghanistan and Eritrea
who before were sleeping rough in tents on the street.
Palermo, 2022, at the Convento delle Ancelle (the Convent of the Handmaids), that is currently
hosting some of the Ukrainian women and children refugees following the invasion of Ukraine by
Russia. Italy is currently hosting more than 100.000 Ukrainian refugees.
Identification documents tell us and the world who we are, where we come from, and determine
how we move from one place to another. In establishing an Identity as a refugee, an Id in your
newly found home is a basic requirement not just in the country you have arrived at but also as a
human in the new environment you find yourself in and in trying to create a new life for oneself
Having to get an identity and at the same time having to find one’s identity amidst what one has
lost is not a simple task. How one chooses to Identify oneself is still a lingering question even for
those that have not been displaced. And for those that have, it is a journey that begins yet again
when one gets to the country of refuge. Who I am, What I am and What I can be.
This Collection challenges us all to review our understanding of identity, and attitude to, migration;
identifying the human stories that lie behind the clichéd treatment of the subject.