Jeigu norėtume audringą ir neramią XX a. Lietuvos istoriją papasakoti per konkrečios šeimos likimą, tam nepaprastai tiktų visą savo gyvenimą Vilniuje nugyvenę Tautinio atgimimo veikėjai Marija (1880–1977) ir Jurgis (1876–1941) Šlapeliai. Marija, be kitų nuopelnų, yra ir pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ atlikėja, ir daugiau nei 40 metų, per visas penkias okupacijas, Vilniuje veikusio lietuvių knygyno savininikė. Gydytojo diplomą Maskvos universitete įgijęs Šlapelis savo gyvenimą pašventė anaiptol ne medicinai. Jis pasišventė lietuvių kalbai, leidybai ir pedagogikai, buvo aktyvus visuomenininkas. Šios šeimos 1906 m. atidarytas lietuvių knygynas buvo ne tik kultūros židinys okupuotame Vilniuje, lietuvių susitikimo vieta, bet ir labai svarbus, kai kada vienintelis lietuvybės centras.
Sekdami Šlapelių gyvenimo datomis ir iliustruodami nuotraukomis iš šeimos albumo galime papasakoti ir apie pačius reikšmingiausius politinius, kultūrinius ir ekonominius įvykius, ir įdomias lietuvių inteligentijos gyvenimo bei veiklos detales, parodyti miestiečių buitį, madas ir papročius. Tai galime nesunkiai padaryti remdamiesi autentiškais laiškais, atsiminimais, tyrinėdami šių žmonių veiklos dokumentus, leidinius ir asmeninius daiktus. Muziejaus fonduose saugoma per 23 tūkst. eksponatų – tai nuotraukos, retos ir pačių Šlapelių išleistos knygos, žodynai, vadovėliai, katalogai ir atvirukai, jų rankraščiai, pašto ženklų ir monetų kolekcijos, drabužiai, aksesuarai, vaikų rankdarbiai ir žaislai, baldai ir meno kūriniai.
Muziejus yra įsikūręs name, kurį Šlapelių šeima nusipirko 1926 m. Pats Vilniaus senamiestyje stovintis dviejų aukštų pastatas su gotikiniais rūsiais ir mažu vidiniu kiemeliu yra labai senų laikų Lietuvos istorijos liudytojas, vertas atskirų studijų. Be memorialinių kambarių šiame pastate yra rekonstruotas ir Šlapelių knygynas, netoliese veikęs iki 1946 m.
Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas 1904 m., Didysis Vilniaus seimas 1905 m., Lietuvių mokslo draugijos veikla, Pirmasis pasaulinis karas, Nepriklausomybės kovos ir Lietuvos valstybės pripažinimas, Vilniaus ir Vilniaus krašto atskyrimas nuo Lietuvos, Antrasis pasaulinis karas ir emigracija, sovietų okupacija … Visos svarbios Lietuvai ir visai Europai datos ir įvykiai atsispindi Marijos ir Jurgio Šlapelių bei po II pasaulinio karo emigracijoje gyvenusių jų vaikų šeimų likimuose, apie kuriuos pasakoja muziejaus eksponatai.
Kviečiame aplankyti.