Gruodžio 11 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyko Vilniaus universiteto lektoriaus Justino Dementavičiaus monografijos „Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija“ pristatymas ir diskusija. Renginyje dalyvaus Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) ir Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas). Renginį moderavo Alvydas Jokubaitis.
Knygoje nagrinėjama Lietuvos politinės minties raida XIX–XX amžiuose – nuo Simono Daukanto istorijų, kaip ypatingo politinės ištaros žanro, iki Sąjūdžio politinių idėjų. Tiek Lietuvos politikos moksluose, tiek istoriografijoje teorinės politikos idėjos nesulaukia deramo dėmesio, nors jos yra ypatinga politinio veiksmo forma. Todėl tyrimu bandoma užpildyti šią spragą nagrinėjant, kokios svarbiausios politinės idėjos buvo išsakomos Lietuvos tapsmo modernia nacionaline valstybe metu. Nuodugnus žvilgsnis į politinio mąstymo tradiciją leidžia teigti, kad dažnai lietuvių politinį mąstymą suprantame per siaurai. Tai nėra tik diskusija apie tautą ir nepriklausomą valstybę. Neabejotinai, šie aspektai yra svarbūs, bet jie eina greta su kitomis ašinėmis politinėmis sąvokomis: laisve, demokratija, autoritarizmu, žmogaus bei piliečio samprata ir kitomis. Atidesnis žvilgsnis į šias idėjas leidžia geriau suprasti, kokiomis nuostatomis remiantis buvo kuriama Lietuva.
Taigi knygoje atskleidžiama, kad negalima kalbėti tik apie vienaplanę ir lėkštą Lietuvos politinę mintį ar tik apie dvi konkuruojančias pasaulėžiūras. Politinės diskusijos, kurios vyko Lietuvoje, buvo įvairiopos, o išsakomos idėjos – ne tik polemiškos, bet nuoseklios ir neretai giliai teoriškai pagrįstos. Jos leidžia identifikuoti bent keturias reikšmingas lietuviškos politinės minties tradicijas. Šios skirtingos pasaulėžiūros buvo aktyviai išsakomos per visą XX amžių ir tam tikru mastu tapo dabartinių politinių perskyrų pagrindu.
Diskusijos metu bus pristatytos esminės knygos idėjos ir atradimai, susiję su lietuvių savęs kaip politinių subjektų įsisąmoninimu. Taip pat bus diskutuojama apie tai, kokią vietą istorijos bei politikos tyrimuose užima idėjos šiuo metu. Kas liko nutylėta apimant tokį platų laikotarpį ir skirtingas politines sroves? Kaip istorinę tradiciją galime susieti su šių dienų politine patirtimi?