Kviečiame Jus gruodžio 4 d. (šeštadienį), 13 val. į dviejų parodų „Puškinai svečiuose pas Šlapelius“ atidarymą Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius).
Muziejaus kiemelyje bus atidaryta kilnojamoji paroda „Lietuvos kultūros paveldas: Markučių dvaras (Literatūrinis A. Puškino muziejus)“.
Antroji paroda – „Šv. Varvaros (Barboros) koplyčios fasado ikonos bei interjero vitražas“ – bus eksponuojama muziejaus gotikinio rūsio galerijoje.
Kilnojamoji paroda pristato Markučių dvaro bei apylinkių istoriją, dvarininkų Melnikovų-Puškinų šeimos istoriją, poeto Aleksandro Puškino kūrinių vertimų istoriją į lietuvių kalbą bei paminklus.
Antroji, unikali ekspozicija – tai Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomos septynios XX a. pr. ikonos, tapytos ant cinko skardos. Jos puošė Markučių dvaro Šv. Varvaros (Barboros) koplyčią, kuri buvo pastatyta 1905 m. Prieš trejus metus šios ikonos buvo restauruotos, tačiau laikantis restauratorių rekomendacijų originalai nebuvo grąžinti į jiems skirtas vietas ant koplyčios fasado. Priimtas sprendimas šias ikonas eksponuoti uždaruose kasetiniuose rėmuose.
Tęsiant koplyčios tvarkybos darbus, pernai buvo atkurti šventovės langų vitražai. Pagrindinis vitražas „Nukryžiuotasis Kristus“ bus eksponuojamas pirmą kartą. Parodos atidarymo metu vitražų restauratorius Daugis Juozas Bumbulis atskleis šio vitražo restauravimo paslaptis.
Abi parodos veiks iki 2022 m. sausio 9 d.
Daugiau informacijos:
1903–1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv. Barboros koplyčia. Koplyčios statyba užtruko trejus metus. Statinio išorę puošė devynios nišose pakabintos ant cinko skardos tapytos ikonos, vaizduojančios šventuosius – Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus. Išlikusios koplyčios nuotraukos liudija, kad ikonos fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas nebuvo žinomas iki 2017 metų.
Netikėtai septyni iš devynių atvaizdų buvo atrasti Literatūrinio A. Puškino muziejaus patalpose. Koplyčios fasado ikonas reikėjo restauruoti: jos nukentėjo ne tik nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų. Spėjama, kad į jas buvo šaudoma sovietmečiu pasityčiojant. Tyrimai parodė, kad ikonos buvo pagamintos specialiai Puškinų koplyčios Markučiuose fasadui: jų forma ir dydis tiksliai atitinka koplyčios fasado nišas, kuriose jos buvo įtvirtintos. Koplyčia pašventinta 1906 m., taigi fasado ikonų sukūrimą apytiksliai galima datuoti 1904–1905 metais. Atvaizdų pagrindui panaudota skarda yra ilgaamžiškesnė nei medis ir galėjo būti pasirinkta dėl to, kad ikonos buvo skirtos pastato išorei. Ikonų tapymas ant skardos – ypatinga technika, kurios pavyzdžių Lietuvoje išliko labai nedaug. Manoma, kad dvejose neišlikusiose ikonose buvo pavaizduoti šv. Mikalojus ir šv. Natalija, Varvaros Puškinos brolio Nikolajaus Melnikovo (1853–1929) ir sesers Natalijos Melnikovos-Volockajos (1856–?) dangiškieji globėjai.
Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų autorius nėra žinomas, tačiau galima daryti prielaidą, jog tai buvo žymus XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus ikonų tapytojas Georgijus Molokinas (?–1905), nutapęs atvaizdus Lukiškių Šv. Mikalojaus, Šnipiškių Šv. arkangelo Mykolo, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvėse ir Šv. Mikalojaus soboro Šv. Sergijaus Radonežiečio koplyčioje. G. Molokinas turėjo ir ikonų ant skardos tapymo patirties. Yra žinoma, kad tapytojas artimai bendradarbiavo su Markučių koplyčios architektu Michailu Prozorovu (1860–1914). Architektas Vilniuje pastatė daug pastatų, žymiausi jų – Mokslų akademijos (tuo metu Rusijos valstybinis bankas) pastatas, karaimų kenesa Žvėryne, Pirklių klubo pastatas dabartiniame Gedimino prospekte, Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Reikšminga, kad ši cerkvė sieja G. Molokiną ir M. Prozorovą: architektas statė pastatą, o dailininkas jame tapė šventųjų atvaizdus.
P.S. „Atsakomasis vizitas“ – Šlapeliai pas Puškinus – įvyks taip pat iki Kalėdų. Literatūriniame A. Puškino muziejuje bus atidaryta Šlapelių šeimos istoriją pasakojanti fotografijų paroda.