Kviečiame Jus balandžio 15 d., 18 val. atvykti į atminimo lentos, skirtos Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto 100-mečiui paminėti, atidengimo iškilmes, kurios vyks Šv. Ignoto g.16 / Dominikonų g. 10. Iškilmes rengia Vilniečių ainių klubas. Lauksime visų.

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitetas Vilniuje. 1923 m. Sėdi, iš kairės: Ona Žebrauskaitė, Juozas Stankevičius, Jonas Basanavičius, Veronika Alseikienė, Pranas Bieliauskas. Stovi, iš kairės: Jurgis Šlapelis, Petras Kraujalis ir Vladas Jezukevičius. Draugija veikė 1914–1918 m., ji rūpinosi karo pabėgėliais, steigė prieglaudas ir bendrabučius nukentėjusių dėl karo šeimų vaikams ir našlaičiams.

1918 m., paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22. visuotinis lietuvių susirinkimas išrinko Laikinąjį Vilniaus lietuvių komitetą, turėjusį atstovauti lietuviams ir ginti jų teises. Padėtis buvo sudėtinga; dar vyko karas, reikėjo įtvirtinti nepriklausomybę, sekti tvarką viduje, ginti jauną valstybę tarptautinėse organizacijose.

1920 m. Vilniuje susikūrus Lietuvos valdžios įstaigoms, Komitetas nustojo veikęs. Tačiau dar tais pačiais metais L. Želigovskio kariuomei atplėšus trečdalį Lietuvos ir prijungus jį prie Lenkijos, Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas vėl tapo pagrindiniu Vilniaus ir Vilniaus krašto valdomuoju organu. Visus 19 okupacijos metų LVLK persekiojamas, trukdomas organizavo ir rėmė lietuviškas draugijas, šalpą, spaudą, švietimą ir kultūrinį gyvenimą. Jis buvo pagrindinė organizacija, atsakinga už visą lietuvišką veiklą ir gyvenimą Vilniaus krašte.

Name Dominikonų g. 10 LVLK veikė iki 1931 m., vėliau buvo priverstas keltis į kitas vietas.

Šio komiteto narys ir lietuvių tautinio judėjimo Vilniuje įkvėpėjas buvo dr. Jonas Basanavičius. LVLK pirmininkais buvo: Mykolas Biržiška (1919–1922), Danielius Alseika (1923–1928), ilgiausiai Komitetui pirmininkavo Konstantinas Stašys (1922, 1928–1937).