MINIME 140-ĄJĮ JURGIO ŠLAPELIO (1876-1941) JUBILIEJŲ

Publikuota Milda : 2016-04-16

Kategorijos

Raktažodžiai

2016 metais, balandžio 18 d. lietuvių kalbos puoselėtojui, visuomenės veikėjui ir pedagogui Jurgiui Šlapeliui sukako 140 metų.

Ta proga buvo minimas šio tautos šviesuolio jubiliejus Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje – name, kuriame Jurgis Šlapelis gyveno iki mirties, kur prabėgo daug metų džiaugiantis šeimos laime, iš kur dirbti kasdienių darbų jo eita į Vytauto Didžiojo gimnaziją ir kartu su žmona Marija įkurtąjį lietuvių knygyną.

Pajusti XX a. pradžios atmosferą padėjo pianistė Eglė Perkumaitė, solistė Natalija Katilienė, aktorė Eglė Tulevičiūtė ir muziejininkas Kristijonas Siparis.

Apie fundamentalų Jurgio Šlapelio gyvenimo darbą ir šeimos akimirkas plačiau pasakoja fotografijų paroda:

: Mintaujos gimnazistai, 1896 m. Stovi: pirmas iš keirės – Jurgis Šlapelis. Sėdi: antras iš kairės – Antanas Smetona. Jurgiui Šlapeliui mokslas sekėsi labai gerai, klasėje būdavo pirmasis mokinys. Mokėsi kartu su Antanu Smetona. Su juo ir kitais gimnazistais 1896 m. atsisakė melstis rusiškai, dėl to su būreliu draugų buvo išvarytas iš gimnazijos ir vietoj brandos atestato gavo „vilko bilietą“ – buvo pašalintas be teisės grįžti ar net stoti į kitą gimnaziją savo krašte. Vėliau Maskvoje eksternu išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą.

: Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. 1928 m. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama dar 18-likos. Jis stovėjo šeimos namuose Saracėnų gatvėje (1926 m. Šlapeliai persikėlė į namą Pilies g. 40), kur pas Jurgį Šlapelį pasimokyti lietuvių kalbos ateidavo įvairaus amžiaus vilniečių. Tarp besimokančiųjų buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo prisėsti ir paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.

: Romantiška jaunos poros – Marijos ir Jurgio Šlapelių – nuotrauka, daryta 1905 m. rugsėjo 12 d., savaitę po vestuvių. Kitoje pusėje M. Šlapelienės įrašai mėlynu rašalu: „Marija Piaseckaitė ir Jurgis Šlapelis – studentas. Šlapeliai po vestuvių, 1905.IX.4. ir atidarę knygyną 1906.II.6.“

: Jurgio Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“. Atspausdintas 1907 m. Tilžėje, E. Jagomasto spaustuvėje. Tituliniame žodynėlio puslapyje Jurgio Šlapelio ranka užrašyta – „labai man brangi knygelė“. Tai pirmoji Jurgio Šlapelio parengta ir išleista knyga. Šio egzemplioriaus vidiniuose puslapiuose daug paties įrašytų pastabų, papildymų ir pataisymai, skirti II leidimui.

: Jurgis Šlapelis Maskvoje, 1907 m. Tų pačių metų balandžio 18 d. Jurgio Šlapelio ranka rašytame laiške iš Maskvos Marijai Šlapelienei į Vilnių matyti, koks nelengvas buvo studentui Šlapeliui anatomijos egzaminas: „Mylymiausia tu mano Mariutyte! Skubu pasidžiaugti tau savo džiaugsmu. Kuo tik sugrįžau išdavęs anatomiją. Negali sau prisistatyt, koks tai sunkus buvo dalykas lig egzameno, o dabar kaip nebūta, tartum didžiausia našta nukrito nuo pečių.“

: Nuotrauka „Mūsų kalbininkai“ iš 1909 m. leidinio. Sėdi: (iš kairės) J. Šlapelis, J. Jablonskis, Kun. J. Laukaitis. Stovi: Stud. K. Būga, Stud. J. Balčikonis. Apačioje prierašas: „Šią vasarą mūsų kalbos žinovai susirinkę Seinuose per keletą savaičių svarstė kalbos dalykus. Neužilgo susilauksime naujos gramatikos ir sintaksio. Kalbininkai, apsvarstę didžiuosius dalykus, šiaip išsidalino darbą: Prof. J. Jablonskis rašo sintaksį, Dr. J. Šlapelis – gramatiką, o K. Būga išleis veikalą apie rašybą.“

: Lietuvos mokslo draugijos valdyba Vilniuje, 1931 m. Iš kairės (sėdi): Povilas Karazija, Marcelinas Šikšnys – pirmininkas, dr. Danielius Alseika – iždininkas. Stovi: Adomas Juškevičius, Stasys Matjošaitis – sekretorius, Bronius Untulis – vicepirmininkas, dr. Jurgis Šlapelis – vicepirmininkas.

: „Kristijono Duonelaičio RAŠTAI. 1714–1914. 200 metų sukaktuvėms nuo autoriaus gimimo paminėti.“ M. Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno leidinys, išleistas 1914 m. Vilniuje. Pagal Rėzos, Šleicherio ir Neselmano sutaisė J. Šlapelis. Penktas išleidimas. Spausdino M. Kuktos spaustuvė.  Ant viršelio Šlapelio ranka prirašyta „Pirmas – Lietuvoje“. Leidinį Jurgis Šlapelis papildė žodynėliu, Donelaičio laiškais, trumpa biografija ir leidėjo „pasiteisinimais“. 2013 metais, artėjant Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktuvėms, jo rankraščiai buvo įtraukti į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“.

: Šlapeliai su Biržiškų ir Matulaičių šeimynomis, 1914 m. Pirmoje eilėje iš dešinės: Marija Šlapelienė, Jurgis Šlapelis, ant kelių jam sėdi Gražutė Šlapelytė, Kęstutis Matulaitis (Keika), Laimutė Šlapelytė, abi Biržiškaitės, Branislava Biržiškienė, o ant kelių laiko Laimę Matulaitytę. Antroje eilėje iš kairės: Vilhelmina Matulaitienė, Mykolas Biržiška, Katrė Matulaitytė, Stasys Matulaitis ir Aldona Matulaitytė. Šeimos artimai draugavo.

: Jurgis Šlapelis, grįžęs po karo. 1918 m. Antroje nuotraukos pusėje Marijos Šlapelienės ranka pieštuku užrašyta – „Tėvelis grįžo po karo. 1918 m. D-ras Jurgis Šlapelis“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jurgis Šlapelis buvo mobilizuotas kaip atsargos gydytojas.

: Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitetas Vilniuje. 1923 m. Sėdi, iš kairės: Ona Žebrauskaitė, Juozas Stankevičius, Jonas Basanavičius, Veronika Alseikienė, Pranas Bieliauskas. Stovi, iš kairės: Jurgis Šlapelis, Petras Kraujalis ir Vladas Jezukevičius. Draugija veikė 1914–1918 m., ji rūpinosi karo pabėgėliais, steigė prieglaudas ir bendrabučius nukentėjusių dėl karo šeimų vaikams ir našlaičiams.

: Vilniaus lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnazijos personalas. 1923 m. Vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros istorijos įvykių buvo pirmosios lietuviškos gimnazijos įsteigimas 1915 m., prieš Vilnių užimant vokiečiams. Šią gimnaziją įsteigė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto. Vienas jos steigėjų buvo Jonas Basanavičius. Pirmasis direktorius – Mykolas Biržiška. Gimnazijoje mokytojavo Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir kt. Nuo 1922 m. daugiau nei 10 metų čia mokytojavo Jurgis Šlapelis.

: Lietuvių mokslo draugijos komitetas. 1911–1912 m. Sėdi, iš kairės: Juozas Kairiūkštis, Antanas Smetona, prof. August Robert Niemi, Jonas Basanavičius, Antanas Vileišis ir Jonas Vileišis. Stovi, iš kairės: Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška, Jurgis Šlapelis. Antroje nuotraukos pusėje Marijos Šlapelienės visos pavardės užrašytos pieštuku, aukščiau – dar kartą juodu rašalu. Lietuvių mokslo draugija veikė 1907 – 1940 m. ir buvo viena reikšmingiausių kultūros, švietimo ir mokslo organizacijų Vilniaus krašte. Lietuvių mokslo draugiją kartu su bendraminčiais 1907 m.įsteigė daktaras Jonas Basanavičius Steigimo metais Mokslo draugijoje buvo 156 nariai, tarp jų ir Jurgis Šlapelis. Iš viso per draugijos gyvavimą jos veikloje dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių. Draugijos nariai formavo tautos ir būsimosios Lietuvos valstybės ateitį, jų veikla bei pastangos lietuvių tautą išvedė į Nepriklausomybės siekimo kelią. Pradėta nuo paprastų, bet esminių dalykų: mokyklų visoje šalyje steigimo, lietuviškų vadovėlių ir knygų leidybos.  Iš Lietuvių mokslo draugijos veiklos išsirutuliavo Lietuvos valstybingumo idėja. Iš 20-ies 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų net 19 buvo Lietuvių mokslo draugijos nariai. Taip pat trys būsimieji Lietuvos prezidentai – Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir Antanas Smetona, du ministrai pirmininkai – Augustinas Voldemaras ir Juozas Tūbelis buvo draugijos nariai.

: Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyne. 1931 m. Nuotraukoje antras iš kairės – Jurgis Šlapelis, šalia sėdi Marija Šlapelienė, toliau – jų sūnus Skaistutis. 1906 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniuje, Dominikonų gatvėje, atidarytas lietuvių knygynas buvo vienas pirmųjų ir ilgiausiai, per visas penkias Vilniaus okupacijas, daugiaus nei 40 metų nenutrūkstamai veikęs ir profesionaliai tvarkytas knygynas, ilgą laiką dominavęs knygų rinkoje. Labai svarbų veiklos barą – knygų leidybą, knygynas pradėjo 1907 m. Pirmoji išleista Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodrama „Birutė“. Knygyno veikla ir bet kokia leidyba užsibaigė po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1949 m. pareikalauja skubiai atlaisvinti knygyno patalpas. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu Lietuvos knygų rūmai be jokio atlygio perima M. Šlapelienės knygyno likučius. Po kelerių metų buvo paskelbta, kad Knygų rūmai perėmė iš Šlapelių knygyno apie 10 tūkst. leidinių. Dėl šių gautų knygų ir kitų leidinių Knygų rūmai tapo viena didžiausių senosios spaudos saugyklų Lietuvoje. Šlapelių šeimos ir knygyno arcyvas svarbus šaltinis kultūros, knygos bei knygininkystės istorijai.

: Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose, 1932 m. Antroje pusėje Marijos Šlapelienės ranka juodu rašalu užrašyta: „Šlapeliai – 1932 m. Vilniuje – vasarą savo vasarnamyje –Valakampiuose… Mylimajai Gražutei ir – Aloyzui – naujam bute – daug daug linkėjimų – stiprių sveikatų – sėkmės – laimingiems linksmai – gyventi! Gražutei – po 40 m. prisiminimui. – Karštai mylinti – su laiminimais – Vilniuje 1972.VI.1 d. Nuo visų čia artimųjų – irgi daug linkėjimų…“ apačioje M. Šlapelienės parašas.

: Lietuvos diplomatai su šeimomis Romoje, prie Villa Lituania. 1934 m. Iš kairės: pirmas sėdi Voldemaras Vytautas Čarneckis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje (1925–1939 m.), šalia jo – Jurgis Šlapelis, atvykęs iš Lietuvos aplankyti dukters, greta sėdi Šlapelio duktė Laimutė Graužinienė su dukrele Laimute, šalia jos Eleonora Čarneckienė ir trys Čarneckių vaikai– Liučija, Algirdas ir Vytautas. Dešinėje stovi Kazys Graužinis – Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto.

: Marija, Jurgis ir Gražutė Šlapeliai su kunigu Kristupu Čibiru Valakampiuose. 1936 m. Prie Šlapelių šeimos vasarnamio Valakampiuose sėdi (iš kairės) Jurgis Šlapelis, Gražutė – ant suolo atlošo persisvėrus, Marija Šlapelienė ir kunigas Kristupas Čibiras.

: Jurgio Šlapelio parengtas „Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas“. 1940 m. Pirmas šio žodyno leidimas buvo atspausdintas 1938 m. – leidinys buvo labai laukiamas ir reikalingas.

: Marija ir Jurgis Šlapeliai Bernardinų sode. 1938 m. Gyvendami netoliese, Pilies g. 40, Šlapeliai dažnai ateidavo pasivaikščioti į Bernardinų sodą.

Vakaro, skirto Jurgio Šlapelio 140-osiosms gimimo metinėms, nuotraukų albumas: