Kviečiame pasiklausyti gyvos ekskursijos po Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų. Šlapelių šeimos ir muziejaus istoriją LRT radijo laidai „Atrask Lietuvą“ pasakoja muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė ir muziejininkas Kristijonas Siparis. Spustelkite čia.
Taip pat pasiklausykite LRT radijo laidos „Muzikos valanda“ programos, skirtos vasario 16-osios minėjimui. Laidoje ne tik pasakojimai apie Šlapelių šeimos draugystę su Jonu Basanavičiumi, bet ir gyvai atliekami Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio kūriniai pianinu, kurio klavišus lietė pats kompozitorius. Sužinokite daugiau čia.
-
-
Romantiška jaunos poros – Marijos ir Jurgio Šlapelių – nuotrauka, daryta 1905 m. rugsėjo 12 d., savaitę po vestuvių. Kitoje pusėje M. Šlapelienės įrašai mėlynu rašalu: „Marija Piaseckaitė ir Jurgis Šlapelis – studentas. Šlapeliai po vestuvių, 1905.IX.4. ir atidarę knygyną 1906.II.6.“
-
-
-
Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. 1928 m. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama dar 18-likos. Jis stovėjo šeimos namuose Saracėnų gatvėje (1926 m. Šlapeliai persikėlė į namą Pilies g. 40), kur pas Jurgį Šlapelį pasimokyti lietuvių kalbos ateidavo įvairaus amžiaus vilniečių. Tarp besimokančiųjų buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo prisėsti ir paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.
-
-
Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyne. 1931 m. Nuotraukoje antras iš kairės – Jurgis Šlapelis, šalia sėdi Marija Šlapelienė, toliau – jų sūnus Skaistutis. 1906 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniuje, Dominikonų gatvėje, atidarytas lietuvių knygynas buvo vienas pirmųjų ir ilgiausiai, per visas penkias Vilniaus okupacijas, daugiaus nei 40 metų nenutrūkstamai veikęs ir profesionaliai tvarkytas knygynas, ilgą laiką dominavęs knygų rinkoje. Labai svarbų veiklos barą – knygų leidybą, knygynas pradėjo 1907 m. Pirmoji išleista Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodrama „Birutė“. Knygyno veikla ir bet kokia leidyba užsibaigė po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1949 m. pareikalauja skubiai atlaisvinti knygyno patalpas. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu Lietuvos knygų rūmai be jokio atlygio perima M. Šlapelienės knygyno likučius. Po kelerių metų buvo paskelbta, kad Knygų rūmai perėmė iš Šlapelių knygyno apie 10 tūkst. leidinių. Dėl šių gautų knygų ir kitų leidinių Knygų rūmai tapo viena didžiausių senosios spaudos saugyklų Lietuvoje. Šlapelių šeimos ir knygyno arcyvas svarbus šaltinis kultūros, knygos bei knygininkystės istorijai.
-
-
Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose, 1932 m. Antroje pusėje Marijos Šlapelienės ranka juodu rašalu užrašyta: „Šlapeliai – 1932 m. Vilniuje – vasarą savo vasarnamyje –Valakampiuose… Mylimajai Gražutei ir – Aloyzui – naujam bute – daug daug linkėjimų – stiprių sveikatų – sėkmės – laimingiems linksmai – gyventi! Gražutei – po 40 m. prisiminimui. – Karštai mylinti – su laiminimais – Vilniuje 1972.VI.1 d. Nuo visų čia artimųjų – irgi daug linkėjimų…“ apačioje M. Šlapelienės parašas.