2016-ais metais Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus minėjo net penkis jubiliejus:
KNYGYNAS – 110 METŲ
Vilniuje, Dominikonų gatvėje, 1906 m. vasario 8 d. Šlapeliai atidarė vieną pirmųjų lietuviškų knygynų, kuris veikė net 40 metų, per visas okupacijas. Jie taip pat įkūrė pirmąjį „skolinamąjį knygynėlį“, kuris buvo labai populiarus ir veikė visą knygyno gyvavimo laiką. Skolintojas turėdavo palikti knygos vertės užstatą, o už skaitymą buvo imamas nedidelis mokestis. Plačiau su knygyno istorija susipažinkite, spustelėję čia.
JURGIS ŠLAPELIS – 140 METŲ
Kalbant apie Jurgio Šlapelio nuopelnus lietuvybei dažniausiai yra minima jo veikla – kalbininkas, pedagogas, žodynų sudarytojas, leidėjas, vertėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Nors jis buvo diplomuotas gydytojas, visą savo energiją skyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams. „Šlapelis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti“, – vėliau atsiminimuose apie savo vyrą rašė Marija Šlapelienė. Dirbti tai, kas būtų naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas nebuvo retenybė tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios inteligentijos. Daugiau apie Jurgio Šlapelio asmenybę paskaitykite čia.
LAIMUTĖ ŠLAPELYTĖ-GRAUŽINIENĖ
Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, kaip ir visi kiti Šlapeliai, puikiai valdė žodį ir nuo jaunystės bendradarbiavo spaudoje. Gyvendama Lietuvoje ji rašė straipsnius, vertėjavo. 1929 m. įgijusi teisės magistrės laipsnį ji netrukus ištekėjo už Kazimiero Graužinio, dirbusio Nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Kaune. Daugelį metų Laimutė talkininkavo jam einant Lietuvos chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje. Daugiau apie Laimutę paskaitykite čia.
PIRMOJI „BIRUTĖ“ – 110 METŲ
Kiekvienas besidomintis lietuvių muzikos istorija žino, kad Marija Piaseckaitė-Šlapelienė yra pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pirmoji atlikėja. Kitą vaidmenį, labai svarbų visai lietuvių kultūros istorijai, ši moteris atliko daugiau negu 40 metų. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė – pirmoji knygininkė moteris, kurios knygynas Vilniuje buvo lietuvybės bastionas visų penkių okupacijų metais. Plačiau apie Mariją Šlapelienę sužinosite, spustelėję čia.
MUZIEJUS – 20 METŲ
Keturiasdešimtuoju numeriu pažymėtas Pilies gatvės namas, į kurį Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima iš Saracėnų gatvės atsikraustė 1926 m., turi seną savo gyvenimo istoriją. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę JAV gyvenanti Gražutė Šlapelytė-Sirutienė pradėjo rūpintis namo atgavimu. 1996 m. išimties tvarka jai pavyko atgauti nacionalizuotą tėvų namą. Vykdydama mamos testamentą šį turtą ji padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei su sąlyga, kad jame būtų įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Jo pagrindą sudarė dukters Gražutės dovanoti šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Atkurtas butas, kuriame iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė, įrengta jų buvusio knygyno ekspozicija. Pastato, kuriame įsikūręs muziejus, istoriją rasite čia.