Virtualios

Minime 140-ąjį Jurgio Šlapelio (1876-1941) jubiliejų

2016 metais, balandžio 18 d. lietuvių kalbos puoselėtojui, visuomenės veikėjui ir pedagogui Jurgiui Šlapeliui sukako 140 metų.

Ta proga buvo minimas šio tautos šviesuolio jubiliejus Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje – name, kuriame Jurgis Šlapelis gyveno iki mirties, kur prabėgo daug metų džiaugiantis šeimos laime, iš kur dirbti kasdienių darbų jo eita į Vytauto Didžiojo gimnaziją ir kartu su žmona Marija įkurtąjį lietuvių knygyną.

Apie fundamentalų Jurgio Šlapelio gyvenimo darbą ir šeimos akimirkas plačiau pasakoja fotografijų paroda.

Nuoroda į parodą čia.

Paroda taip pat publikuojama Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje čia.

Minime Laimutės Šlapelytės 110-ąją gimimo sukaktį

2016 metų rugpjūčio 13 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus minėjo 110-ąją Laimutės Šlapelytės-Graužinienės gimimo sukaktį. Vyriausioji Šlapelių duktė Laimutė Elena gimė 1906 m. Kviečiame žvilgtelėti į Laimutės gyvenimo akimirkas virtualioje parodoje.

Būdama devynerių, 1915 m., Laimutė įstojo į tik ką Vilniuje įsteigtą pirmąją lietuvišką gimnaziją, vėliau pavadintą Vytauto Didžiojo vardu. Ją baigusi, nuo 1924 m. studijavo Stepono Batoro universitete, iš pradžių matematiką, vėliau teisę. Dalyvavo Vilniaus lietuvių studentų sąjungoje, buvo viena iš jos steigėjų. 1929 m. įgijo teisės magistrės laipsnį ir netrukus ištekėjo už Kazimiero Graužinio, dirbusio Nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Kaune. Daugelį metų Laimutė talkininkavo jam einant Lietuvos chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje. Vėliau, 1939 m. vyrą paskyrus nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai, išvyko į Buenos Aires, o Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis – į Urugvajų. 1947 m. šeima persikėlė į Montevidėjų, kur Graužinis ėjo ribotas diplomato pareigas. Gyvendama užsienyje Graužinienė organizavo šalpos darbą bei lietuvių visuomeninę veiklą, rinko paramą ir siuntas lietuvių tremtinių vaikams.

1962 m. mirus vyrui, pradėjo rūpintis persikėlimu į JAV. 1967 m. pavyko gauti teisę imigruoti ir 1968 m. įsikūrė Kalifornijoje, kur 20 metų pragyveno Santa Monikoje. Ten ir palaidota.

Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, kaip ir visi kiti Šlapeliai, puikiai valdė žodį ir nuo jaunystės bendradarbiavo spaudoje. Gyvendama Lietuvoje ji rašė straipsnius Vilniaus krašto katalikiškos orientacijos jaunimo žurnalui„Jaunimo draugas“ ir Kaune leistam žurnalui „Motina ir vaikas“, vėliau bendradarbiavo Pietų Amerikos leidinyje „Argentinos laikas“. Laimutė iš prancūzų kalbos išvertė Emmos F. Angell Drake knygą „Kas kiekvienai moteriai žinotina“, kurią redagavo tėvas Jurgis Šlapelis, o 1933 m. išleido „Sakalo“ leidykla.

Nuotraukas rasite, spustelėję čia.

XX a. pradžios Vilniaus inteligentų mada

Virtualioje parodoje „XX a. pradžios Vilniaus inteligentų mada“ eksponuojamos nuotraukos iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus rinkinių.

Šio muziejaus fonduose – keli tūkstančiai nuotraukų. Dauguma senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį spaudos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.), kaip ir dalis kitų, į Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus fondus pateko iš asmeninio Marijos Šlapelienės archyvo arba yra atsiųsta iš JAV, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą gyventi išvyko jaunesnioji Šlapelių duktė Gražutė Šlapelytė-Sirutienė (ji visą savo biblioteką, laiškus ir nuotraukų archyvą testamentu paliko Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui).

Senosiose fotografijose įamžintos įvairios Šlapelių gyvenimo akimirkos, šeimos nariai, giminės ir draugai, poilsio ir kelionių vaizdai. Jos nekurtos specialiai tam, kad būtų užfiksuota ano meto mada, tačiau tiems, kas domisi ja, tyrinėja Lietuvos mados raidos istoriją, šios nuotraukos daug ką pasako.

Kalbininko, pedagogo ir tautinio atgimimo veikėjo Jurgio Šlapelio (1876–1941) žmona Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) buvo ne tik pirmoji lietuviškos operos „Birutė“ atlikėja, ilgiausiai veikusio lietuvių knygyno savininkė ir lietuviško žodžio puoselėtoja, bet ir muziejininkės pašaukimą turėjusi istorinės atminties sergėtoja. Visi M. Šlapelienės išsaugoti ir vėliau muziejaus ekspoziciją sudarę daiktai, tarp jų ir dalis nuotraukų, yra šios moters ranka aprašyta – nurodyta, kokiais metais nuotrauka sukurta, kas joje įamžintas, kur jis gyveno, kuo užsiėmė, ką nuveikė…

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus darbuotojai, šiai parodai atrinkdami nuotraukas, sukurtas iki Antrojo pasaulinio karo, siekė kuo išsamiau pristatyti XX a. pradžioje Lietuvoje vyravusias mados tendencijas. Eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžinti vilniečiai apsirengę ir kasdieniais, ir vestuviniais drabužiais. Yra vaizdų, kuriuose užfiksuoti ir prašmatniais apdarais pasipuošę žmonės. Čia taip pat galima pamatyti, kokias uniformas anais laikais dėvėjo gimnazistai, kokios buvo paplūdimio mados ir kt. Virtuali paroda daug ką pasako ir koks anais laikais buvo žmonių požiūris į galimybę įsiamžinti save nuotraukoje, koks buvo fotografijos lygis, kas jas kūrė, kokios fotoateljė veikė.

Nuoroda į parodą: čia.

Nuotraukos iš muziejaus fondų – virtualioje erdvėje

2009 m. buvo inicijuotas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (toliau – LIMIS projektas). Jo tikslas – sukurti bei Lietuvos muziejuose įdiegti sistemą, kuri turėtų sudaryti sąlygas plėsti Lietuvos muziejų teikiamas elektronines paslaugas visuomenei.  Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus dalyvavo projekte ir į sistemą sukėlė per 500 muziejaus fonduose saugomų vertingų nuotraukų. Jas galite pamatyti žemiau nurodytoje nuorodoje.

LIMIS – tai Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, kurios pagalba galima kurti bendrą nacionalinį kultūros paveldo skaitmeninį turinį, perkeliant į skaitmeninę formą informaciją apie unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus, meno ir literatūros kūrinius, informaciją apie svarbiausius istorijos ir visuomenės reiškinius, kaupti, saugoti šią informaciją ir pristatyti ją visuomenei elektroninėje erdvėje.

Nuoroda į parodą: čia.

Virtuali ekskursija po muziejų

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę JAV gyvenanti Gražutė Šlapelytė-Sirutienė 1996 m. išimties tvarka atgavo nacionalizuotą tėvų namą. Vykdydama mamos testamentą šį turtą ji padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei su sąlyga, kad jame būtų įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Jo pagrindą sudarė dukters Gražutės dovanoti šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Atkurtas butas, kuriame iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė, įrengta jų buvusio knygyno ekspozicija. Pasidairykite po muziejų virtualioje 360 laipsnių galerijoje čia.